Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 4d. 11:25

Liberalų Sąjūdžio kandidatams į Seimą – klausimai apie Lukiškių aikštės pliažą, kanapių auginimą ir E.Dragūno areštą

Vilniuje rinkėjams prisistatė Liberalų Sąjūdžio kandidantai į Seimą vienmandatėse apygardose Politinė reklama
Andriaus Bagdono nuotr. / Liberalų Sąjūdžio kandidantai į Seimą vienmandatėse apygardose diskutavo su ekspertais

Ko reikia Vilniui, ar to paties reikia ir visai Lietuvai? Šis klausimas apima daugybę sričių ir gali turėti dar daugiau atsakymų. Apie tai, kas svarbiausia šiuo metu Lietuvos sostinei, ko jame dar trūksta ir kokioms problemoms pirmiausia reikėtų skirti didžiausią Seimo ir Vyriausybės dėmesį, kokios problemos vargina periferiją ketvirtadienį diskutavo LR Liberalų Sąjūdžio kandidatai į Seimą Verkių, Antakalnio, Pašilaičių, Fabijoniškių, Justiniškių-Viršuliškių, Žirmūnų, Lazdynų, Panerių-Grigiškių vienmandatėse rinkimų apygardose.

Greta vienmandatininkų Armino Lydekos, Vytauto Tamošiūno, Raimundo Lopatos, Aleksejaus Persijanovo, Orintos Omelytės, Kęstučio Glavecko, Vyto Lužio ir Karolio Stasiukėno diskusijoje dalyvavo ir įvairių sričių atstovai bei lyderiai. Savo nuomonę apie opiausias ir greitų sprendimų reikalaujančias Vilniaus ir visos Lietuvos problemas išsakė politologas, profesorius Alvydas Jokubaitis, istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris, advokatas Vytautas Mizaras, finansų ekspertas Marius Dubnikovas, gydytojas odontologas-ortopedas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Tomas Linkevičius, architektas Juozas Vaškevičius.

Klaudijos Granauskaitės nuotr./Vilniuje diskutavo ekspertai ir Liberalų Sąjūdžio kandidatai į Seimą
Klaudijos Granauskaitės nuotr./Vilniuje diskutavo ekspertai ir Liberalų Sąjūdžio kandidatai į Seimą

Kaip susijęs Lukiškių aikštės pliažas ir liberalizmas?

Diskusija prasidėjo nuo priminimo apie tai, kokiomis vertybėmis vadovaujasi liberalai. Pasak kandidato į Seimą prof. R.Lopatos, liberalizmas – klasikinė politinė partija, kurios vertybės orientuojasi į žmogaus laisves.

„Teisės viršenybė, privatumas, privati nuosavybė, teisė į neliečiamybę, valdžios minimumas ir panašiai. Tiesa, dėl to liberalizmas yra dažnai kaltinamas, kad yra per daug individualistinis. Iš tikrųjų liberalai yra socialiai atsakingi individai, matantys bendruomenę. Būtent tą pagrindą, kuris sudaro respublikos esmę“, – priminė prof. R.Lopata.

Į diskusijos vedėjo Jogailos Morkūno klausimą-provokaciją apie Lukiškių pliažą, eutanaziją, kanapių auginimą ir ar tai irgi yra liberalizmas atsakęs politologas prof. A.Jokubaitis pabrėžė, jog čia esminis dalykas yra laisvė rinktis.

„Aš noriu gyventi laisvoje visuomenėje, kurioje man leistų gyventi, kaip aš noriu. Jeigu man bando primesti pliažą, bet nebando apie tai pasitarti, tai nėra liberalizmas. Tai yra agresija. Liberalizmas leidžia turėti skirtingus įsitikinimus, likti su jais ir gyventi vienas kitam netrukdant“, – kalbėjo diskusijos svečias.

Liberalizmas leidžia turėti skirtingus įsitikinimus, likti su jais ir gyventi vienas kitam netrukdant.

Kolegos mintis mintis apie tai, kad liberalams verta prisiminti svarbiausią liberalizmo tradiciją – respubliką – pratęsė ir istorikas prof. A.Bumblauskas.

„Respublikos idėja Lietuvoje yra labai sena – dar nuo Abiejų Tautų Respublikos. Aš ką tik skaičiau paskaitą Raseiniuose, kuriuose kadaise rinkdavosi Lietuvos bajorai į pavietus – Seimelius. Mes turime seną Seimų tradiciją. Tačiau ji užmiršta. Manyčiau, kad tie liberalai, kurie akcentuoja respublikonizmo tradiciją, yra sėkmingiau veikiantys. Respublika lotyniškai reiškia viešoji gerovė. „Esu laisvas, nes esu įstatymo vergas“, – taip pasakė Leonas Sapiega Trečiojo Statuto 1568 m. pratarmėje. Man atrodo, kad tai viena geriausių liberalizmo idėjų“, – sakė istorijos profesorius.

Apie Lietuvos ekonomiką liberalizmo požiūriu pasisakęs į Seimą kandidatuojantis K.Glaveckas akcentavo, kad valdžia nieko duoti negali, išskyrus laisvę.

„Tos laisvės paėmimas – pačių žmonių reikalas“, – sakė politikas. Šiuo metu, pasak jo, Lietuvoje ir kitur vyrauja neoliberalizmas, kuris atsirado kartu su globalizacija.

„Atsirado dalykai, kurie naudingi ir vidinei rinkai, ir globaliam verslui. Lietuva neoliberalizmo taip pat paveikta: bankai, telekomunikacijos ir kt. pagrindinės ekonomikos dalys yra globalizacijoje, jos priklauso ne mums. Kalbant apie Lietuvą, liberalizmas nėra kažkoks kitoks nei bet kur kitur. Mes, liberalai, kaip ir anksčiau sakome, kad reikia žmogui duoti galimybę dirbti ir uždirbti“, – kalbėjo politikas.

Sveikatos apsauga: kaip gerinti paslaugų pasiekiamumą ir kokybę šalies regionuose?

Sveikatos apsauga – vienas iš tų klausimų, kurie paliečia visus – net ir tuos, kurie save vadina apolitiškais. Su šia sritimi susijusių klausimų be galo daug, vis dėlto vienas aktualiausių – skirtumai tarp didžiuosiuose miestuose ir periferijoje veikiančių gydymo įstaigų paslaugų.

Ką daryti, kad tai keistųsi? Gydytojas odontologas-ortopedas, medicinos mokslų daktaras, prof. T.Linkevičius įsitikinęs, jog sprendimas paprastas: reikia keisti sveikatos politiką.

„Neatliekami sunkūs sprendimai, kurie gali nepatikti daliai rinkėjų. Reikia sveikatos sistemos tinklo pertvarkos. Tai esminis dalykas, dėl kurio mes atsiliekame ne tik nuo Europos, bet Latvijos, Estijos. Ten reforma jau atlikta, o pas mus net neprasidėjusi“, – sakė medikas. Anot jo, esmė čia – vadybos klausimas. Medikų kompetencija neabejojama.

„Lietuvoje šiuo metu yra 30 proc. daugiau ligoninių nei Vakarų Europoje. Kai kurias ligonines reikia stiprinti, kitas – uždaryti. Jų skaičiaus mažinimas – skausmingas dalykas. Todėl su sprendimais ir delsiama. Aš visada sakau, kad ligoninės paskirtis – gydyti, o ne socialinės funkcijos“, – savo nuomone pasidalino diskusijos dalyvis.

Vienmandatėje apygardoje į Seimą kandidatuojantis liberalas V.Tamošiūnas sėkmės pavyzdžiu laiko Estijoje įvykusią medicinos įstaigų pertvarką.

„Lygiai tokia pati buvo paruošta ir Lietuvai. Tačiau mes to išsigandome. Pvz., yra Marijampolė ir Vilkaviškis: abi turi ligonines. Atstumas tarp jų yra 20 km. Prasmės Vilkaviškyje teikti visas paslaugas tikrai nėra. Reikėtų sustiprinti ligonių transportavimą į Marijampolę. Nes šiuo metu yra taip, jog ligoniai iš Vilkaviškio regiono vis tiek gydytis važiuoja į Kauną, Vilnių, vietoj to, kad gydytųsi Marijampolėje“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, sutvarkius ligoninių tinklą gerėtų ne tik jose teikiamos paslaugos, bet ir galėtų augti medikų atlyginimai.

„Šiuo metu Estijoje gydytojų ir slaugytojų atlyginimai dvigubai didesni nei Lietuvoje, nors finansavimas skiriamas panašus. Mes dažnai sakome, kad reikia daugiau pinigų atlyginimams skirti, bet yra ir kiti, vidiniai resursai, kuriuos galima panaudoti“, – sakė V.Tamošiūnas. Be to, dėl pertvarkos sutaupius lėšų, periferijoje galima daugiau jų skirti pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms – šeimos klinikoms ir ambulatorijoms, į kurias pacientai pirmiausia ir kreipiasi.

Andriaus Bagdono nuotr./Vilniuje rinkėjams prisistatė Liberalų Sąjūdžio kandidantai į Seimą vienmandatėse apygardose
Andriaus Bagdono nuotr./Vilniuje rinkėjams prisistatė Liberalų Sąjūdžio kandidantai į Seimą vienmandatėse apygardose

Liberalų receptas šalies ekonomikai: mokesčių mažinimas ir laisvė kurti verslus

Dar viena tema, kurią neišvengiamai palietė diskusijos dalyviai – ekonomika ir finansai. Dalindamasis savo vizija apie tai, kokią Lietuvą mato po ketverių metų, t.y. vienos iš Seimo kadencijų, Liberalų Sąjūdžio vienmandatininkas A.Persijanovas pabrėžė atsinaujinimo svarbą.

„Į Lietuvos krepšinio rinktinę nebekviečiame Arvydo Sabonio, kurio sugebėjimai, su visa pagarba jam, aikštelėje sensta. Tą patį galima pasakyti ir apie Seimo narius. Kaita Seime yra būtina“, – įsitikinęs rinkėjų palaikymo šiuose Seimo rinkimuose besitikintis politikas.

„Mano tikslas – kad 2024 m. Lietuva būtų kaip alkanas startuolis, kuris neturi baimės ir drąsiai žengia pirmyn. Kalbant ko reikia iš ekonomikos pusės, kad tai įgyvendintume, tai yra trys sritys, kurias akcentuoja Liberalų Sąjūdis. Visų pirma tai mokesčių naštos mažinimas, turime skatinti pridėtinės vertės kūrimą, mažinti šešėlį“, – sakė A.Persijanovas.

Jam antrino ir kitas kandidatas – K.Stasiukėnas. Pasak jo, 2024 m. Lietuva turėtų būti pilna galimybių kiekvienam, nesvarbu, ar žmogus čia gyvena, ar yra išvykęs.

„Lietuva turi būti globali lyderė ir globaliame pasaulyje atrasti savo vietą. Mes turime intelektinį potencialą. Mes jau esame inovatyvūs, bet galime būti dar labiau inovatyvūs. Per ketverius metus radikalių pokyčių nepadarysi, bet pagrindus tikrai galima padėti“, – įsitikinės liberalas.

Pasak jo, visos politinės partijos turėtų nusistatyti prioritetus ateinantiems 20 metų. Vienas iš jų – švietimas.

„Mes turime investuoti į švietimą daugiau, padaryti, kad jis būtų konkurencingas. Reikia auginti žmogų, kuris nori galimybių. Jis turi būti alkanas žinių, o ne tikėtis, kad kažkas paduos jam 200 Eur“, – savo nuomonę išsakė K.Stasiukėnas.

Diskusijoje dalyvavęs finansų ekspertas Marius Dubnikovas priminė ir vieną iš svarbių ekonomikos krypčių – žalioji ekonomika.

„Noriu palinkėti Lietuvai būti žalia, ekologiška. Neužmirškime, kad kitais metais prasideda septynerių metų periodas, per kurį žalioji ekonomika bus remiama Europos Sąjungoje. Ir šiuo atveju mes turime erdvę, kurioje galime pasireikšti. Mes esame pakankamai ekologiška tauta, kuri gali pritraukti ES lėšas ir jas panaudoti tinkamai“, – sakė finansų ekspertas.

Pokalbyje apie žmogaus ir kitas konstitucines teises – provokuojantis klausimas apie Sel’o sulaikymą

„Lietuvos negalima lyginti su Baltarusija. Negalime lygintis su blogiausiu pavyzdžiu. Vakarų Europa, į kurią lygiuojamės, yra atskaitos taškas mums. Problemų, susijusių su žmogaus ir kitomis konstitucinėmis teisėmis, be abejo yra. Pandemijos situacija dar labiau išryškino problematiką. Pavyzdžiui, teisė į laisvę. Kiek vertingos ir ar nereikia stiprinti teisės į sveikatą? Pažeidžiamų žmonių grupių teisės, ypač turinčių negalią, ir jų integracija į visuomenę. Tai turi būti stiprinama sritis. Dar viena sritis, kuriai reikia dėmesio – visuomenės įvairovės sritis. Joje taip pat nemažai problemų – politikams yra ką veikti. Tai rodo pralaimimos bylos Europos teismuose. Tai ir religijų įvairovė, sveikatos statuso bylos (ypač psichikos negalią turinčių asmenų), amžiaus, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos“, – kalbėjo prof. V.Mizaras.

Anot jo, itin opi problema Lietuvoje yra teisė į teisingą teismą – įtariamųjų teisės.

„Ne ką mažiau svarbūs ir pastarųjų mėnesių įvykiai: kas vyksta su visos teisės kriminalizavimu, kai bet kuris asmuo tampa įtariamuoju, sulaikomas be reikiamų pagrindų. Kalinimo įstaigose taip pat yra daug problemų. Europos Žmogaus Teisių teisme mes daugiausia pralaimime bylų būtent dėl kalinių teisių pažeidimų“, – teigė žmogaus teisių ekspertas.

Jam pritarė ir Liberalų Sąjūdžio kandidatas į Seimą A.Lydeka. Pasak jo, šiuo metu mes turime daugiausia kalinių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų – net 200. Tuo metu Skandinavijos šalyse, į kurias Lietuva lygiuojasi, turi tik 50-60 kalinių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

„Akivaizdu, kad mūsų sociume vis dar galioja nuostata, kad už nusikaltimą žmogų būtina įkalinti, o ne taikyti kitas alternatyvas“, – sakė kandidatas į Seimą.

Jo teigimu, bausmių vykdymo politika turi būti orientuota į žalos atlyginimą: tiek visuomenei, tiek ir konkrečiam nukentėjusiam ar jo artimiesiems.

„Mano galva, įkalinimas, kaip veiksmas, neskatina žalos atlyginimo. Priešingai – labiau užkerta kelią tam“, – savo mintimis pasidalino A.Lydeka, priminęs, jog Liberalų Sąjūdžio programoje šiam aspektui skirta daug dėmesio ir parengta konkrečių pasiūlymų.

Bausmių vykdymo politika turi būti orientuota į žalos atlyginimą: tiek visuomenei, tiek ir konkrečiam nukentėjusiam asmeniui.

Iš J.Morkūno, moderavusio diskusiją, sulaukęs provokuojančio klausimo, ar Sel’ą (atlikėją Egidijų Dragūną – red. past.) reikėjo laikyti areštinėje, A.Lydeka atsakė asmenine nuomone:

„Negaliu pasakyti, kaip jis ten elgėsi, bet viduje man yra toks įtarimas, ar „nežaidžia“ čia abipusis pyktis: Sel’o ant policijos, o policijos ant Sel’o“.

Tikslas – įgalinti Lietuvos moteris

Diskusijai persiritus į antrą pusę, paliesta ir moterų teisių klausimas. Lietuvos politikoje moterų vis dar nėra daug: dabartiniame Seime iš 141 nario tik 34 moterys. Į Seimą su Liberalų Sąjūdžiu pretenduojanti O.Omelytė sakė, jog tai atspindi bendrą tendenciją – labiausiai nuo kitų šalių Lietuvos moterys atsilieka galios srityje. T.y. kiek moterys prisijungia į sprendimų priėmimą.

„Tas pats ir savivaldoje: iš 60-ies savivaldybių tik 5 vadovauja moterys. Jeigu sprendimus, kurie lemia mūsų gyvenimą, išimtinai priima tik vyrai, prarandama daug požiūrio kampų“, – kalbėjo politikė.

Andriaus Bagdono nuotr./Vilniuje rinkėjams prisistatė Liberalų Sąjūdžio kandidantai į Seimą vienmandatėse apygardose
Andriaus Bagdono nuotr./Vilniuje rinkėjams prisistatė Liberalų Sąjūdžio kandidantai į Seimą vienmandatėse apygardose

Dar viena sritis, kurioje lietuvės moterys stipriai nusileidžia vyrams, yra laikas: skaičiai, kiek vyrai ir moterys Lietuvoje skiria laiko profesiniam gyvenimui, o kiek namams, yra labai iškalbingi.

„Moterys ženkliai daugiau laiko skiria asmeniniam, šeimos gyvenimui. Moterys dažniausiai yra ir tas asmuo, kuris prižiūri ir vyresnio amžiaus žmones, kuriems reikia pagalbos, taip pat neįgaliuosius, ne tik vaikus. Todėl labai svarbu sukurti tokią sistemą, prieinamą ir kokybišką, kad žmonės galėtų patikėti globos reikalaujančius asmenis įstaigoms. Taip atlaisvėtų laiko moterims ne tik užsiimti namų ruoša ir priežiūra, bet ir išnaudoti savo potencialą darbinėje srityje. Mūsų tikslas žengti šita kryptimi“, – sakė O.Omelytė.

Dar viena iki šiol opi ir niekaip neišsprendžiama problema – smurtas prieš moteris. Pasak O.Omelytės, mes nesame iki šiol ratifikavę Jungtinių Tautų konvencijos dėl smurto prieš moteris.

„Mes norime tai būtinai padaryti. Smurtas prieš moteris yra moters žlugdymas, jos galimybės atėmimas pasireikšti tiek profesinėje, tiek socialinėje srityje. Todėl mes dėsime visas pastangas, kad atėję į valdžią šitą konvenciją priimtume ir kad padarytume moterų ir visų šeimų gyvenimą gerokai lygesnį ir laimingesnį“, – sakė vienmandatininkė.

Aplinkosauga: ką liberalai siūlo, sprendžiant teršėjų problemas ir skatinant darnų judumą mieste?

Patirties Seime jau turintis liberalas S.Gentvilas įsitikinęs, jog aplinkosauga – tokia sritis, kuriai dėmesio bus būtina skirti ir toliau.

„Teršėjų nemažėja, jie bando paslėpti taršą. To yra ir Vilniuje. Pagauti juos už rankos nesunku. Išaiškėjusių skandalų labai daug. Kur kas sunkiau pakeisti visuomenės požiūrį. Dalis perka paspirtukus, ekologišką produkciją, nori gyventi kitaip. Bet kita dalis žmonių nori gyventi taip, kaip visada, ir nesikeisti. Tą norą reikia „užkurti“, – sakė S.Gentvilas.

Nors atrodo, kad dabar kalbant apie ekologiją įvairios akcijos, informacinės kampanijos ir panašūs dalykai – kur kas mažiau paveiki nei skandalai, pasak politiko, vienintelis kelias siekiant auginti visuomenę šioje srityje – tęsti jau pradėtas prevencijos kampanijas. Greta vartotojų ugdymo, reikia kelti kokybės standartus įmonėms ir užtikrinti tinkamą kontrolę.

Švari aplinka tiesiogiai siejasi ir su architektūra. Tuo įsitikinęs dar vienas Vilniuje kandidatuojantis liberalas V.Lužys. Anot jo, vien kokybiški pastatai visų problemų neišspręs. Reikia jau dabar galvoti, kur į tokius rajonus, kaip Lazdynėliai, kurie sparčiai plečiasi, atsikraustę žmonės statys savo elektromobilius, juos kraus?

„Išskirčiau keturis-penkis punktus, kurie pagerintų miesto gyvenimą. Visų pirma tai turi keistis teritorinis miesto planavimas. Jis turi būti mišrus, kas leidžia turėti darbo vietas šalia gyvenamosios vietos, parduotuves, restoranus. Taip mažinamas kelionių skaičius. Ką tai reiškia? Kad mes galime ilgiau pamiegoti, nereikia vaikų vežti iki darželio, patiems keliauti į darbą automobiliu – mažėja tarša. Kitas svarbus dalykas – žaliosios erdvės. Tyrimai rodo, kad jos visapusiškai pagerina žmonių sveikatą, emocinę būseną. Net nustatyta, kad IQ žmonių, augančių miestuose, kur mažai žaliųjų erdvių, yra ženkliai mažesnis. Jau nekalbu apie įvairias ligas – nervų, širdies ir kraujagyslių“, – sakė pašnekovas.

Dar vienas aspektas – viešosios erdvės. „Žmones save sieja su tam tikra vieta. Jiems svarbu jaustis šeimininku savo rajone, matyti jį tvarkingą“, – kalbėjo V.Lužys, pridūręs, kad klaidinga manyti, jog Seime esantys politikai negali turėti įtakos savivaldos sprendimams.

„Vienas iš mūsų programoje numatytų dalykų – sklypų formavimas šalia daugiabučių, kad gyventojai, esant poreikiui, galėtų įsirengti, pavyzdžiui, daugiau parkavimo vietų“, – kalbėjo V.Lužys.

Visą diskusiją kviečiame žiūrėti čia:


Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio PK sąskaitos. Užsakė UAB „Via media“, užs. nr. DVE0910

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min