Anot „Nord Stream" akcininko BASF biuro Helsinkyje vadovo Bernhardo Bollo, Lietuvos atstovai kol kas nesikreipė į dujotiekio akcininkus dėl galimo atšakos tiesimo. Tokios diskusijos esą vyksta tik su Latvija, pirmadienį rašo „Kauno diena".
„Manau, kad vienai šaliai apsiimti statyti tokią saugyklą neprotinga. Tačiau visoms trims Baltijos šalims toks projektas galėtų būti naudingas", – teigė B.Bollas.
Jo nuomone, kitas variantas Lietuvai įgyti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, būtų jungtis per Lenkiją su Vokietijoje esančiu dujotiekiu „Opal". Lenkija jau planuoja jungtį su šiuo dujotiekiu ir taip tikisi pumpuoti dujas iš „Nord Stream". Tačiau kad ir Lietuva galėtų prisijungti, reiktų sujungti Lietuvos bei Lenkijos dujotiekių sistemas.
Dujotiekio „Nord Stream" akcininkų neišgąsdino ir Europos Parlamento sprendimas, kuriuo pareikalauta prieš tiesiant dujotiekį nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą.
„Tyrimus mes ir taip darome, EP sprendimas nesurišo mums rankų", – tikino B.Bollas.
Anot jo, galutinis dujotiekio maršrutas nėra aiškus, ir šiandien dėl to tebevyksta diskusijos. Su visomis prie Baltijos jūros esančiomis valstybėmis dėl projekto deramasi tik tiek, kiek to reikalauja tarptautiniai susitarimai dėl darbų neteritoriniuose vandenyse.
Anot B.Bollo, su estais sutarti dėl dujotiekio tiesimo jų teritoriniuose vandenyse nepavyko: „Jie net neleido ištirti dugno". Su estais derybos nebevedamos.
„Nord Stream" bus pradėtas kitais metais, o baigtas – 2010-aisiais.
