„Lietuvai ir visai ES tokia sutartis yra reikalinga, naudinga ir reikšminga. Todėl tikiu, kad Lietuva bus tarp tų šalių, kurios nuo pat pradžių prisijungs prie sutarties, pasirašys sutartį. Planuojama, kad sutartis bus pasirašoma kovo pirmosiomis dienomis Vadovų taryboje“, – pirmadienį sakė premjeras Andrius Kubilius.
„Dėl atskirų sutarties įsipareigojimų įgyvendinimo mes toliau tarsimės, nes yra galimybė atskirus įsipareigojimus įgyvendinti skirtingais kalendoriais“, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo premjeras.
Pasak A.Kubiliaus, sutartis garantuoja didesnę fiskalinę drausmę ES, o Lietuvai gerai suprantami ir abejonių nekelia įsipareigojimai dėl fiskalinės drausmės, deficito ir skolos ribojimo.
Ministrų kabinetas pirmadienį svarstė Finansų, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų išvadas dėl Lietuvos pozicijos.
Finansų ministerijos nuomone, Lietuvai nusprendus prisijungti prie susitarimo, tam tikrus įsipareigojimus anksčiau, nei įstojus į euro zoną, būtų galima prisiimti dalinai.
Finansų ministerija perspėjo, kad siūlymas deficitą viršijančioms šalims pateikti ES Komisijai ir Tarybai tvirtinti ekonominės partnerystės programas, kuriose būtų išdėstomos struktūrinės reformos, sukeltų didelę politinę administracinę naštą.
Ministerijos nuomone, dabartinės ES sutarties nuostatos, kurios leidžia šaliai pačiai pasirinkti priemones perviršiniam deficitui ištaisyti, „Lietuvai, kaip ne euro zonos šaliai, korekcinio lankstumo prasme galėtų būti vertintinos kaip priimtinesnės“.
Be to, Finansų ministerijos teigimu, numatytos sustiprinto ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos „galėtų implikuoti politinių įsipareigojimų prisiėmimą, kurie būtų apspręsti išimtinai euro zonos valstybių naudos požiūriu“.
Automatiškai nesidėti prie visų euro zonai siūlomų sprendimų Vyriausybei siūlo ir Ūkio ministerija.
„Neatmestina tikimybė, kad kai kurios didžiosios ES valstybės gali bandyti spręsti euro zonos finansines ir ekonomines problemas Lietuvai ne pačiu priimtiniausiu būdu“, – teigia Ūkio ministerija.
„Dabartiniame etape nėra pakankamai aišku, koks bus sustiprinto ekonominės politikos koordinavimo turinys ir ar neatsiras kokių nors nuostatų, galinčių nepagrįstai apriboti Lietuvos ekonominės politikos sprendimus (pavyzdžiui, mokesčių ar valstybės valdomų įmonių reformos srityse)“, – rašoma Ūkio ministerijos išvadose.
„Jeigu neturėsime galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl euro zonos ekonominės politikos, tai šiuo požiūriu papildomų įsipareigojimų, taikomų euro zonos valstybėms, skubus prisiėmimas neatrodo pakankamai pagrįstas“, – tvirtina Ūkio ministerija.
Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lietuvai prie sutarties būtų naudinga prisijungti ir ją įgyvendinti pilna apimti, tačiau siūlo neskubėti ratifikuoti.
„Manytume, kad Lietuva sutartį galėtų ratifikuoti, kai ji įsigalios (pagal dabartinį sutarties projektą – kai ją ratifikuos 15 euro zonos šalių)“, – rašoma URM rašte.
Siekdami įveikti skolų krizę, daugumos ES šalių vadovai gruodį sutarė, kad reikia parengti naują sutartį, kuri numatytų griežtesnes fiskalines taisykles. Sutartis įpareigotų griežčiau kontroliuoti skolą, o 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribos nesilaikančioms šalims sankcijos būtų taikomos automatiškai.
URM teigimu, nuostatos dėl griežtesnės fiskalinės disciplinos ir jos priežiūros „turėtų padėti išvengti politinių ciklų įtakos valstybės finansams ir turėtų ilgalaikį stabilizuojantį poveikį tiek šalies finansų sistemai, tiek ekonomikai apskritai“.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius anksčiau BNS yra sakęs, kad įgyvendindama susitarimą dėl griežtesnės finansų priežiūros Lietuva turbūt Konstitucijos nuostatų nekeis, bet priims konstitucinį aktą.
Numatoma, kad sutarties projektą ES šalių vadovai galėtų politiškai aprobuoti sausio 30 dieną neeilinėje Europos Vadovų Taryboje, o pasirašyti kovo pradžioje vyksiančiame viršūnių susitikime.
Naujai sutarčiai kol kas nepritaria Didžioji Britanija, tad susitarimas gali būti pasirašytas be jos.
