Šią savaitę būsimo uosto koncepciją susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas Pekine pristatys Kinijos transporto ministerijos ir verslo atstovams. Šios šalies įmonės yra vertinamos kaip vienos iš potencialių investuotojų.
Kadangi Lietuva negali skirti pakankamai naujo uosto statybai reikalingų lėšų, Susisiekimo ministerija ieškos koncesininko, kuris finansuotų uosto statybą ir taptų jo operatoriumi. Pasibaigus koncesijos sutarčiai uosto infrastruktūra būtų perduota valstybei.
Atrenkant investuotoją bus reikalaujama, kad jis pritrauktų į Lietuvą naujus krovinių srautus.
„Naujasis uostas galėtų priimti didžiausios – 17 metrų – grimzlės laivus, galinčius plaukioti Baltijos jūroje. Dabar maksimalus Klaipėdos uosto gylis siekia 13–14,5 m, ir jo plėtros galimybės yra ribotos“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Naujojo uosto plėtros galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti baigtas kitų metų pavasarį. Tuomet turėtų būti atsakyta į klausimą, kuri Lietuvos pajūrio vieta geriausiai tiktų naujo giliavandenio uosto statybai. Šiuo metu vertinamos dvi galimos vietos – ties Melnrage ir Būtinge.
„Galimybes pastatyti naują uostą vertiname kaip labai realias. Jis būtų šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros pakrantės uostas. Išorinis uostas laivams būtų lengviau pasiekiamas, lyginant su dabar esančiais sausuminiais uostais. Esame patogioje vietoje, turime gerą geležinkelių ir kelių tinklą, jungtis su Rusija, Baltarusija ir kitomis NVS šalimis“, – Lietuvos privalumus vardijo E.Masiulis.
Klaipėdos uostas praėjusiais metais pasiekė krovos rekordą ir perkrovė 31 mln. t krovinių. Pirmąjį šių metų ketvirtį krova, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo apie 20 proc.
