Minima sutartimi, kurią Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė balandį, kiekvienai šaliai leidžiama turėti daugiausia 1 550 dislokuotų kovinių galvučių – maždaug 30–čia proc. mažiau nei buvo nustatyta 2002 metais.
Lietuvos, Latvijos, Norvegijos, Vengrijos, Danijos ir Bulgarijos užsienio reikalų ministrai netikėtai pasirodė Baltųjų rūmų trumpoje spaudos konferencijoje NATO viršūnių susitikime Lisabonoje, kad paremtų B.Obamos raginimą JAV senatoriams ratifikuoti START.
„Mums tikrai svarbu tai pabrėžti, ... tikrai kalbama apie Europos saugumą, – sakė Danijos užsienio reikalų ministrė Lene Espersen. – Jei sutartis START nebus ratifikuota, tai bus tikra kliūtis Europos saugumui. Todėl, žinoma, mes raginame ir viliamės, kad JAV Kongresas galės kaip įmanoma greičiau ratifikuoti sutartį START“.
JAV respublikonai sako, jog jiems reikia įsitikinti, kad JAV arsenalas bus modernizuotas ir kad minima sutartis netrukdys pastangoms dėl raketinės gynybos, tačiau kai kurie jų privačių pokalbių metu pripažino nenorėję įteikti B.Obamai diplomatinės pergalės prieš neseniai įvykusius rinkimus.
Sutarties ratifikavimo užduotis bus dar sunkesnė sausio mėnesį, kai pradės dirbti naujos, per lapkričio 2–osios rinkimus išrinktos sudėties Kongresas, kuriame dominuos respublikonai.
Galimus sunkumus rodo ir tai, kad 10 išrinktų respublikonų senatorių laiške paragino START ratifikavimą atidėti iki kitų metų.
