Sekite 15min Google
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) prašomai išimčiai, kad šiems įsigijimams nebūtų taikomi viešieji pirkimai.
KAM teigimu, taikyti šią išimtį leidžia sutartyje dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo nurodytos aplinkybės, kad kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.
„Oro gynybos tema Lietuvoje yra viena svarbiausių ir mes turime užtikrinti savo dangaus saugumą, tą ir darome“, – posėdyje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Šiuo projektu yra siekiama greičiau įsigyti Lietuvos oro gynybai būtinus sprendimus ir siūloma pasinaudoti ES (...) nuostatomis, kurios numato, kad valstybės narės gali netaikyti ES teisės reikalavimų, jei tai būtina apsaugoti gyvybinius savo saugumo interesams“, – pristatė jis.
Pasak R. Kauno, išimties taikymas yra būtinas siekiant Lietuvos teritorijoje kurti vientisą, efektyvią antidroninę oro gynybos sistemą, kuri būtų sudaryta iš įvairių stebėjimo, valdymo, kontrolės, reagavimo sistemų.
„Šiuo konkrečiu projektu mes planuojame sparčiai, labai greitai įsigyti daugiau negu dešimt radarų, tam skirti daugiau negu 60 mln. eurų. Taip pat planuojama įsigyti didelį kiekį skirtingų technologijų dronų perėmėjų, pasitelkiant ir Ukrainos patirtį. Tam yra numatyta apie 20 mln. eurų“, – nurodė ministras.
Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad šiam nutarimui įtakos turėjo ir jo dėmesys Karinėms oro pajėgoms.
„Apsilankę Karmėlavoje išgirdome poreikį, kai kuriuos užstrigusius dalykus. Džiaugiuosi, kad operatyviai, per trumpą laiką sugebėjome prie jų grįžti ir šiandien priimti reikšmingą sprendimą dėl mūsų oro gynybos, kuri ir ateityje išlieka opiu ir svarbiu klausimu šalia divizijos, brigados ir kitų mūsų krašto gynybos klausimų“, – sakė M. Sinkevičius.
Planuojama iš Vokietijos bendrovės „Hensoldt“ įsigyti trumpojo nuotolio radarus „Spexter“ ir pasyviuosius radarus „Twinvis“.
„Šie radarai yra suderinami su Lietuvos kariuomenės naudojamomis radiolokacinėmis sistemomis, turi galimybę integruotis į Lietuvos bei NATO oro gynybos architektūrą“, – teigia ministerija.
Pasak jos, „Twinvis“ ir „Spexer“ sprendiniai vienas kitą papildo – „Twinvis“ užtikrina pasyvų ir sunkiau aptinkamą oro erdvės stebėjimą, o „Spexer“ užtikrina aktyvų objektų aptikimą žemuose aukščiuose, jų sekimą ir klasifikavimą.
„Šių radarų integravimas sudaro sąlygas sukurti patikimesnį ir atsparesnį oro erdvės stebėjimo pajėgumą, leidžiantį anksčiau nustatyti grėsmes, gerinti situacijos suvokimą ir sutrumpinti reagavimo į oro erdvės incidentus laiką“, – nurodo KAM.
Viešieji pirkimai nebus taikomi ir bandomųjų dronų perėmėjų partijoms. Ketinama įsigyti „Merops“ sistemą iš JAV gamintojo „Perennial Autonomy“, „Blaze“ iš Latvijos įmonės „Origin Robotics“, „Black Bird“ iš Prancūzijos gamintojo „Alta Ares“, „Metis“ iš Vokietijos įmonės „Tytan Technologies“, „Interceptor-MR“ iš Jungtinės Karalystės „Marss“, „Black wasp“, „Hunter Interceptor“ ir „Defender“ iš Lietuvos bendrovių „Granta Autonomy“, „Baltic Viper“ ir „Vytis Tech“.
Taip pat „P1SUN“ iš ukrainiečių įmonės „Skyfall“, „Sting“ iš Ukrainos įmonės „Wild Hornets“, „Kolibri-i10“ ir „Octopus-100“ iš kitos Ukrainos įmonės „TAF Industries“.
„Bepiločių orlaivių bandomosiomis partijomis siekiama išbandyti, įvertinti ir nustatyti, kaip šie orlaiviai gali būti integruojami į bendrą Lietuvos oro erdvės gynybinę sistemą. Įsigyjamos perimamųjų bepiločių orlaivių sistemos yra sukurtos kaip kompleksinė gynybos sistema, kuri sujungia skirtingas technologijas: radarus, optinius jutiklius, dirbtinį intelektą ir specialius perimamuosius bepiločius orlaivius“, – teigia ministerija.
„Šių elementų derinys leidžia sistemai greitai aptikti artėjančius bepiločius orlaivius, sistemos operatoriui įvertinti jų keliamą grėsmę ir imtis veiksmų dar prieš jiems pasiekiant saugomą teritoriją“, – priduria KAM.
Pasak ministerijos, perėmėjams keliami reikalavimai negalėtų būti nustatyti viešojo pirkimo sąlygose, kadangi rinkos analizės metu, vertinant atvirų šaltinių duomenis bei duomenis, gautus iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, nustatyta, jog tik nurodytų konkrečių gamintojų gaminami orlaiviai yra technologiškai efektyviausi, jie atlaikė išbandymą Ukrainos karo lauke.
