Kaip praneša Teisingumo ministerija, EŽTT sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas 2008 m. liepos 24 d. Byloje pareiškėjas skundėsi pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnį, kad veikos, už kurias jis yra nuteistas Latvijos teismų, jų padarymo metu nebuvo pripažįstamos nusikaltimais nei pagal nacionalinę, nei pagal tarptautinę teisę. Pareiškėją Latvijos teismai yra pripažinę kaltu ir nuteisę pagal Latvijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą dėl karo nusikaltimų, kuriuos jis įvykdė Latvijoje vokiečių okupacijos metais prieš civilius gyventojus.
Nuspręsta, kad pareiškėjas turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus už tai, jog vadovavo raudonųjų partizanų būriui, kuris 1944 m. gegužės 27 d. Mazie Bati kaime įvykdė baudžiamąją egzekuciją. Jos metu pareiškėjo vadovaujamo būrio vyrai iš viso nužudė 9 minėto kaimo gyventojus, nes jie tariamai kolaboravo su vokiečiais, kuriems prieš trejetą mėnesių buvo išdavę 12 partizanų.
Lietuva šioje byloje siekia pasinaudoti trečiosios šalies dalyvavimo teise, norėdama pateikti savo pastabas dėl istorinių ir teisinių aplinkybių vertinimo Baltijos šalyse II Pasaulinio karo metais.
Vadovaujantis Konvencijos ir Teismo reglamento nuostatomis, per 12 savaičių nuo pranešimo bylos šalims apie tai, kad byla perduota svarstyti Didžiajai Kolegijai, bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti, kad Teismo pirmininkas leistų pasinaudoti trečiosios šalies dalyvavimo teise, siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo įgyvendinimą.
