Diskusijos dėl Aljanso ateities šiandien ypač suaktyvėjusios – išaugus įtampai su Rusija bei Amerikoje Baltuosius rūmus perėmus Donaldo Trumpo administracijai.
Rusijai neketinant grąžinti aneksuoto Krymo ir toliau kurstant karą Donbase, NATO tapo bene pagrindiniu garantu, tikintis, kad Maskva į Baltijos šalių suverenitetą nesikėsins. Kaip atgrasomoji priemonė Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojami tarptautiniai batalionai maždaug po tūkstantį karių. Tačiau nerimo sukėlė ir tai, kad D.Trumpas dar per rinkimų kampaniją Aljanso narėms ne kartą priekaištavo dėl nepakankamo jų indėlio į gynybą. Šiuo metu tik 5 valstybės – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Estija, Lenkija ir Graikija – išpildo reikalavimą 2 procentus nuo BVP skirti gynybai. Lietuva šią ribą turėtų perkopti ateinančiais metais.
Pats prezidentas bloką taip pat yra pavadinęs „atgyvena“, nors vėliau, po jo administracijos susitikimų su Europos lyderiais, Amerikos įsipareigojimai bendrai gynybai patvirtinti ne kartą.
