Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistema gali užtikrinti 1300 megavatų papildomą galingumą. 1700 megavatų galingumą pasiekti įmanoma papildomai investavus į Lietuvos elektros perdavimo sistemą.
„Tai vienas iš derybų klausimų“, – „Verslo žinioms“ sakė A.Sekmokas.
Anksčiau Lietuva naujoje jėgainėje planavo turėti blokuojantį 34 proc. akcijų paketą.
„Dabar vizija tokia: kiek kiekviena šalis pasiruošusi įmokėti, tiek akcijų atominėje elektrinėje ir turės. Tai priklauso nuo bendros investicijų sumos ir bendro kiekvienos šalies indėlio. Galių mes neplanuojame“, – teigė ministras.
Energetikos ministro teigimu, naujos elektrinės galingumas realiai gali būti 700–1700 megavatų. A.Sekmoko vertinimu, kalbama apie realias investicijas, kurias tikėtina pritraukti.
„Galingumas, kuris bus sukuriamas naujos AE, bus parduodamas Baltijos šalių rinkoje. Tada vartotojai pirks pagal poreikį. Nebus, kad Lietuvai, Latvijai, Estijai ar Lenkijai skiriamas tam tikras kiekis. Aišku, galimas ir toks scenarijus, kad kuri nors šalis ar perdavimo sistemos operatorius jau šiandien pasakys, kad yra linkęs pirkti tam tikrą pagamintos energijos kiekį. Tačiau, be abejo, ta kaina būtų sutartinė ir viršytų realią kainą rinkoje. Tik tokiomis sąlygomis bus parduodama, jei kokia šalis norės pirkti iš anksto“, – teigė A.Sekmokas.
Pasak A.Sekmoko, būtų galima kalbėti ir apie 3000 megavatų galią, apie kurios pasidalijimą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos kalbėjo ankstesnė Vyriausybė, bet klausimas yra ne dėl galingumo, o kiek galima, tikėtina pritraukti investicijų.
„Jei norėtume pritraukti investicijų 3000 megavatų galingumui, turėtume pasiūlyti ką nors tokio, kas neatitinka mūsų interesų, pvz., atleisti nuo mokesčių investuotoją ar dar ką, kad jis būtų suinteresuotas tiek daug investuoti čia, prisiimti didesnę riziką“, – sakė energetikos ministras.
