Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva parengia kone 10 kartų daugiau architektų nei Estija: ar ne per daug?

Architektas
„Scanpix“ nuotr. / Architektas
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvoje per metus parengiama apie 300 architektų, Estijoje – apie 30. Architektas Mindaugas Pakalnis neabejojo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos architektų parengia per daug – anot jo, tokiu būdu dalis jaunų žmonių pasmerkti bedarbystei ar kitos profesijos paieškoms. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas M.Šaliamoras tikino, kad architektų darbo profilis platus, todėl tai, kad daug žmonių įgyja išsilavinimą, yra gerai, nors neigiamas aspektas, pasak jo, čia yra – tokia tendencija pigina architekto darbą.

Lietuvai per daug

„Tai, kad tiek architektų, kiek išleidžia mokymo įstaigos per metus, Lietuvai yra per daug, šiek tiek siejasi ir su demografija. Šalyje, kurioje dideli emigracijos mastai ir mažėja gyventojų, natūraliai mažėja, ir ateityje greičiausia mažės, ir statybų apimtys, todėl tiek architektų nereikia“, – svarstė M.Pakalnis.

Gedimino technikos universitete dėstantis architektas sako, kad, jo nuomone, tokia padėtis tiesiog pasmerkia jaunus žmones: „Matau, kad pasmerkiame tuos žmones išvykimui, bedarbystei ar kitos profesijos paieškoms.“

Su tuo, kad Lietuva parengia per daug architektų, sutiko ir M.Šaliamoras, tačiau jis įžvelgė ir teigiamą to pusę: „Matote, egzistuoja du požiūriai. Pirmasis, kad išsilavinimas dar nėra specialybė. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose kas antras yra teisininkas, tačiau tikrai ne kiekvienas tą darbą dirbą. Architekto išsilavinimą galėčiau pavadinti kompleksiniu, todėl tai, kad žmonės gauna išsilavinimą, nėra blogai.“

Lietuvoje per metus jų išleidžiama apie 300, Estijoje – 30.

Vis dėlto, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas įvardijo ir neigiamą šios tendencijos pusę. „Antra vertus, palyginti su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, Estija – parengiame architektų gerokai daugiau. Lietuvoje per metus jų išleidžiama apie 300, Estijoje – 30. Aišku, reikėtų įvertinti ir tai, kiek yra architektūros mokslus baigusių žmonių ir kiek atestuotų, turinčių visas reikiamas licencijas ir dirbančių žmonių. Pastarųjų yra gerokai mažiau“, – kalbėjo M.Šaliamoras.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininko nuomone, tai, kad žmonės gauna išsilavinimą, iš tiesų nėra blogai. Negerai, pasak M.Šaliamoro, yra tai, kad turintys išsilavinimą, bet negavę kvalifikacinių atestatų architektai turi teisę daryti daugybę darbų ir projektų. O būtent dėl to vyksta kainų dempingavimas.

To pasekmė, anot M.Šaliamoro, architektų darbo nuvertėjimas. „Ši tendencija privedė prie to, kad architekto paslaugų kaina Lietuvoje – labai maža. Tiesa, su tos kainos smukimu mažėja ir atsakomybė, šie dalykai glaudžiai susiję. O rezultatas – daug nekokybiškos architektūros. Nenoriu pasakyti, kad kokybiškos nėra, bet nekokybiškos tikrai daugėja“, – pabrėžė architektas.

Prioritetas – kokybė

M.Šaliamoras tikino, kad architektūros studijų kokybė Lietuvoje toli gražu nėra prasta. „Mūsų tradicinės architektūros programos negimė vakar, jos buvo tobulintos ilgus metus, jos pripažintos Europos Sąjungoje, notifikuotos Briuselyje, taigi skųstis šiuo klausimu, manau, nėra ko“, – kalbėjo Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. Tačiau, architektas pridūrė, kad didesnio dėmesio studijų kokybei niekada nebus per daug, todėl iš kiekybės persiorientuoti į aukštesnę kokybę būtų labai teisingas sprendimas.

Ši tendencija privedė prie to, kad architekto paslaugų kaina Lietuvoje – labai maža. Tiesa, su tos kainos smukimu mažėja ir atsakomybė, šie dalykai glaudžiai susiję.

Tam pritarė ir Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas: „Negalime sakyti, kad tai yra tik Lietuvos problema. Manau, su šiuo klausimu susiduria ir kitos šalys. Tačiau akivaizdu, kad prioritetus visų pirma sau kelti turėtų valstybė. Privalu išsiaiškinti, kokių specialistų reikia ir reguliuoti studijuojančiųjų skaičių.“

M.Šaliamoras atskleidė, kad ateityje ketinama įvesti tam tikrą sistemą, kuri padės atskirti kokybiškai darbą atliekančius specialistus ir tiesiog baigusius studijas. „Atskirti padės licencijavimas, privaloma narystė rūmuose. Turinčių išsilavinimą bus daug, tačiau matysime, kiek yra juridiškai galinčių dirbti ir prisiimti atsakomybę už projektą. Tai padės išsiaiškinti tikrąją situaciją, ją įvertinti ir reguliuoti“, – kalbėjo architektas.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min