Po ilgų diskusijų už atitinkamo pareiškimo priėmimą trečiadienį balsavo 6, o tam nepritarė 4 komiteto nariai.
Pasak priimto pareiškimo, URK laikosi nuomonės, kad EŽTT sprendimas suteikia privilegiją nenorintiems religinės kultūros simbolių viešose institucijose, nepagrįstai iškeldamas jų teises ir varžydamas kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę reglamentuoti sąžinės ir religijos klausimus atsižvelgiant į jos individualų kultūrinį, istorinį ir religinį kontekstą.
„Užsienio reikalų komitetas apgailestaudamas sutiko žinią dėl Europos žmogaus teisių teismo Strasbūre priimto sprendimo, kuris konstatavo, kad katalikiško kryžiaus privalomas naudojimas Italijos mokyklose pažeidžia tėvų teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus“, – sakoma URK pareiškime.
Pasak valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos vadovo Arūno Valinsko, Seimui šiuo klausimu „būtų solidu nepriimti jokio sprendimo“. Tuo tarpu URK pirmininkas Audronius Ažubalis tvirtino manąs, kad tai yra „esminis Europos paveldo išlikimo klausimas“.„Komitetas atkreipia dėmesį, kad Kryžiaus simbolio vartojimas neverčia išpažinti konkrečios religijos, o greičiau yra visos Europos krikščioniškosios humanistinės tradicijos ir istorijos neatsiejama dalis, kuri vargu ar kenkia netikintiems ar nekrikščionims, varžo mokinių ir jų tėvų religijos ir įsitikinimų pasirinkimo ir jų raiškos laisves“, – teigiama Seimo komiteto dokumente.
Komitetas be kita ko pareiškė, jog pritaria Užsienio reikalų ministerijos nuomonei, kad Lietuvai būtų tikslinga įstoti į šią bylą trečiąja šalimi.
Pasak posėdyje dalyvavusio užsienio reikalų viceministro Šarūno Adomavičiaus, politinės Lietuvos paramos šioje byloje paprašė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini, o Vatikano atstovas paprašė Lietuvos įsitraukti trečiąja šalimi.
„Lietuvos pozicija, palaikanti Italiją, yra labai svarbi. Užsienio reikalų ministerijos nuomone, kryžiaus naudojimas nepažeidžia religijos laisvės“, – posėdyje sakė Š.Adomavičius, pažymėjęs, kad įsigaliojęs toks draudimas gali sukelti neigiamas pasekmes.
Komitete aptariant šį klausimą buvo abejojama, ar komitetui dera išreikšti paramą svarstant su religija susijusį klausimą, nes pagal Konstituciją Lietuva yra pasaulietinė valstybė. Tuo tarpu kiti teigė, suverenumo valstybės gali ginti ir puoselėti savo kultūrą bei tapatybę.
Pasak valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos vadovo Arūno Valinsko, Seimui šiuo klausimu „būtų solidu nepriimti jokio sprendimo“. Tuo tarpu konservatorius Egidijus Vareikis tvirtino, kad URK pareiškimas yra ne teisinis, o politinis sprendimas. URK pirmininkas Audronius Ažubalis tvirtino manąs, kad tai yra „esminis Europos paveldo išlikimo klausimas“.
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos vyskupų konferencijos juristas Vygantas Malinauskas sakė: „Konstitucijoje nerasite tokios savokos, kad valstybė atskirta nuo bažnyčios, lygiai taip pat tokio pasakymo nėra Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme“.
„Tiek Konstitucija, tiek Lietuvos įstatymai pripažįsta, kad tam tikrų religinių bendruomenių ir bendrijų paveldas ir tradicijos yra kartu ir mūsų tautos bendro kultūrinio, socialinio, istorinio paveldo dalis. Todėl aš manau, kad visa, kas sudaro mūsų tautos tradicinį kultūrinį, istorinį ir socialinį paveldą, turi teisę egzistuoti viešojoje erdvėje“, – sakė V.Malinauskas.
Dėl 2009 metų pabaigoje priimto EŽTT sprendimo, kad iš Italijos mokyklų klasių turėtų būti pašalinti visi Nukryžiuotojo atvaizdai, pasipiktino Vatikanas, nepasitenkinimas kilo visoje Italijoje. Vėliau Lenkija ir Slovakija pareiškė nepritariančios tokiam sprendimui.
Strasbūre įsikūrusio EŽTT sprendime, kurį Italija žada apskųsti šio teismo Didžiajai kolegijai, sakoma, kad Nukryžiuotojo atvaizdai ant mokyklų sienų, kurie Italijoje yra įprastas vaizdas, o krikščionybė yra dominuojanti religija, gali trikdyti tuos vaikus, kurie nėra krikščionys.
Jei Italija sprendimo neapskųstų, jis įsigaliotų vasario pradžioje.
Pasak Lietuvos Vyriausybės atstovės EŽTT Elvyros Baltutytės, įsigaliojus teismo sprendimui, tai reikštų, kad valstybės, siekdamos nepažeisti Žmogaus teisių apsaugos konvencijoje garantuotos teisės į mokslą, taip pat religijos laisvės, turės gerbti teismo argumentus vertinant konkrečias aplinkybes šioje byloje.
„Pabrėžtina, kad pažeidimas buvo nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad kryžiai su nukryžiuotoju kabojo visose klasėse valstybinėse mokyklose, ir teismas atsižvelgė į motinos skundą, kad jai, pagal Konvenciją turinčiai teisę, kad vaikai būtų mokomi pagal tėvų religinius ir filosofinius įsitikinimus, nebuvo kito pasirinkimo. Kita vertus, Teismas pats ne kartą yra pabrėžęs, kad atsižvelgiant į valstybių tradicijas, skirtingą moralės ar kitų vertybių sampratą, jos gali turėti tam tikrą vertinimo laisvę ir tam tikrais atvejais pagrįstai riboti naudojimąsi Konvencijoje garantuotomis teisėmis“, – BNS sakė E.Baltutytė.
Ji pabrėžė, kad kol kas teisiškai politiniai pareiškimai Lietuvai jokių pasekmių nesukelia.
„Kol kas procesinės galimybės Lietuvai dalyvauti šioje byloje nėra, nes nagrinėjimas šitoje stadijoje baigtas. Bet jei Italijos Vyriausybė kreiptųsi su prašymu perduoti bylą Didžiajai kolegijai, aš manau, jie tą ir padarys, tada kitos valstybės ar kitos organizacijos, sužinojusios, kad Didžioji kolegija ėmėsi nagrinėti, galėtų paprašyti, kad joms leistų dalyvauti trečios šalies teisėmis“, – sakė teisininkė.
Paklausta, ar EŽTT sprendimas galėtų paveikti Lietuvą, jei jos mokyklų per tikybos pamokas būtų pakabinti kryžiai, E.Baltutytė pabrėžė, kad, jos nuomone, Lietuvoje tikybos pamokas nėra privaloma visiems lankyti, o yra galimybė pasirinkti.
„Tėvų teisė yra pasirinkti, kad vaikai būtų ugdomi pagal jų įsitikinimus. Jeigu tėvai pasirenka, kad vaikai nelankytų tikybos pamokų, man atrodo, pas mus tai galima, tai tada jų netrikdys ir tie kryžiai, kurie yra tikybos pamokų klasėse. Bet svarbiau – ne konkrečios aplinkybės, o Teismo požiūris į valstybių diskreciją tam tikrose srityse“, – aiškino teisės ekspertė.
Atnaujinta 17.36 val. R.Šimašiaus nuomone, Lietuva turėtų nepritarti EŽTT sprendimui. Pasak jo, nors kiekvienoje Lietuvos mokykloje nėra tradicijos kabinti Nukryžiuotojo atvaizdą, tačiau sprendimas Lietuvą gali paveikti neigiamai – jis gali būti plėtojamas kitose bylose dėl Nukryžiuotojo buvimo kitose viešose vietose.
„Manau, kad turėtų būti labai rimtai apsvarstyta ir įvertinta, kokias pasekmes toks teismo sprendimas turėtų ateityje. Nors šiuo atveju Lietuvai jis tiesioginės įtakos neturės, tačiau suformuota praktika reikštų, kad teismas gali riboti valstybės apsisprendimo laisvę tais klausimais, kuriais ji turėtų turėti laisvą valią“, – Teisingumo ministerijos pranešime cituojamas R.Šimašius.
„Kiekviena valstybė pasirenka kaip realizuoti valstybės ir bažnyčios atskyrimo principą, ir detalus šių niuansų reglamentavimas iš šalies yra nepriimtinas, o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija neturėtų būti taip plačiai traktuojama“, – teigė R.Šimašius.
