„Kinijos paskelbtas oficialus pranešimas, kad šalis nori plėtoti draugiškus santykius su Lietuva, reiškia naują bendradarbiavimo etapą, tikimės santykiai ir toliau šiltės, plėsis ekonominio bendradarbiavimo galimybės – tai vertiname labai teigiamai“, – pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Jo komentarą BNS perdavė atstovė spaudai.
Ministras pirmininkas išskyrė dvišalius ryšius santykius žemės ūkio, transporto, infrastruktūros ir švietimo srityse, ir pabrėžė, kad „šalių santykiai paremti abipuse pagarba“.
Svarbiausia – įšaldyto importo sprendimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Konstantinas Andrijauskas taip pat sakė tikintis, kad „tie klausimai, kurie labiausiai rūpi Lietuvos pusei, bus pradėti spręsti“.
Pasak jo, tarp svarbiausių Lietuvai problemų yra Kinijos įšaldytas lietuviškų maisto produktų importas ir akademinių mainų klausimai.
Tai, jog Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškimą paskelbė praėjus dviem mėnesiams po premjerų susitikimo, politologas įvertino kaip biurokratinį elementą, nes Kinijai itin reikšmingų ir jautrių klausimų vertinimas neretai užtrunka.
Turi įtakos pozicija dėl Ukrainos
Kinams yra labai įdomi Lietuvos pozicija, tai, ką Lietuva daro tarptautiniuose forumuose. Ypač turint omenyje, kad pastaraisiais metais Lietuva įgavo balsą, kinų požiūriu, matyt, neproporcingą mūsų šalies dydžiui, – K.Andrijauskas.
K.Andrijauskas taip pat įvardijo, jog Lietuva Kinijai svarbi ir dėl mūsų šalies pozicijos Ukrainos krizės atžvilgiu.
„Aš manau, kad kinams yra labai įdomi Lietuvos pozicija, tai, ką Lietuva daro tarptautiniuose forumuose. Ypač turint omenyje, kad pastaraisiais metais Lietuva įgavo balsą, kinų požiūriu, matyt, neproporcingą mūsų šalies dydžiui. Tokie mechanizmai, kaip Europos Sąjungos Taryba ir ypač Lietuvos narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, yra svarbūs faktai ir natūralu, kad tai atkreipia Kinijos dėmesį. Jai labai įdomu, kaip tokiais atvejais gali elgtis mažosios valstybės, tokios, kaip Lietuva“, – BNS sakė politologas.
Eksperto nuomone, Kinija labai atidžiai stebi įvykius Ukrainoje, tačiau į sankcijų Rusijai mechanizmą žiūri „iš savo logikos“ ir labiau stebi, kaip veikia Vakarų vienybė „oponentų agresijos sąlygomis“. Jo teigimu, krizė Ukrainoje leido nukreipti Vakarų bendruomenės dėmesį nuo problemų Kinijoje į Rusiją ir leidžia pasipelnyti iš pačios Rusijos poreikio pabrėžti, jog turi sąjungininkų.
K.Andrijausko teigimu, Lietuva iš Kinijos gali tikėtis „daugiau pagarbos, bet nebūtinai palaikymo“.
„Kinijos šventoji mantra yra suverenitetas ir teritorinis vientisumas, ji to neatsisako. Ji linkusi pasinaudoti dabartine pasunkėjusia Rusijos ekonomine ir politine padėtimi siekdama gauti sau naudos, ekonominių ir politinių dividendų“, – sakė jis.
„Manau, (dvišaliams santykiams) tai neturėtų trukdyti. Mes neturėtumėme daryti klaidos manydami, kad Kinija yra nuoširdi ir besąlygiška Rusijos sąjungininkė. Tokios valstybės, kaip Kinija, apskritai tikrų sąjungininkų neturi. Ukrainos krizė tikrai nereiškia, kad Kinija dėl to pradės pyktis su Lietuva – tikrai ne, kontekstas visai kitoks“, – pridūrė jis.
