„Dabar vienas iš svarbiausių neatidėliotinų sprendimų, kurį turime priimti per 18 mėnesių, iki 2011 metų pradžios, pasirinkti vieną iš alternatyvių dujų ir elektros rinkų valdymo modelių. Todėl dabar raginu surengti viešą ir skaidrią diskusiją tarp ekspertų ir politikų, kad vartotojas žinotų, kokios yra alternatyvos. Turime pripažinti, kad šiuo metu turime vienintelį dujų tiekėją – „Gazprom“, ir turime monopolistinę elektros energijos rinką“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, penkerių metų narystės ES proga pristatydamas Lietuvos ES politikos prioritetus.
„Turime pradėti išsamiai ir atvirai diskutuoti, koks modelis galėtų būti geriausias Lietuvai ir kaip toliau tvarkysime strateginį valstybei ir kiekvienam piliečiui ypač svarbų energetikos ūkį“, – sakė V.Ušackas.
Europos Parlamentas balandžio pabaigoje pritarė vadinamajam trečiam energetikos rinkos liberalizavimo teisės aktų paketui. Jame numatyti būdai, kaip valstybės narės turi atskirti elektros ir dujų gamybos ir perdavimo veiklas. Pagal Europos Parlamento ir ES Tarybos kompromisą, numatyta galimybė ne tik visiškai atsieti gamybą ir perdavimo tinklus, bet ir perduoti šiuos tinklus atskirai valdomai dukterinei įmonei – „nepriklausomam sistemos operatoriui" arba „nepriklausomam perdavimo tinklų operatoriui“.
„Turime pradėti išsamiai ir atvirai diskutuoti, koks modelis galėtų būti geriausias Lietuvai ir kaip toliau tvarkysime strateginį valstybei ir kiekvienam piliečiui ypač svarbų energetikos ūkį“, – sakė V.Ušackas.
Europos Komisijos atstovų teigimu, gamybos ir perdavimo atsiejimas suteikia progą mažesniems ir naujiems energijos gamintojams, ypač tiems, kurie nuspręs investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius – vėją, biomasę, geoterminę ar saulės energiją.
„Jiems turės būti suteiktas priėjimas prie perdavimo tinklo geresnėmis sąlygomis. Tinklo operatoriai pirmą kartą turės realias paskatas investuoti ar plėsti tinklą bendram visų interesui, augs konkurencija, o vartotojai turės žymiai didesnį pasirinkimą iš ko pirkti energiją“, – BNS sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.
Anot EK atstovo, tikimasi, kad įgyvendinus šią reformą energijos kainos gali kristi, nors garantijų dėl to nėra.
„Niekas, tame tarpe ir Europos Komisija negali garantuoti, kad įgyvendinus visus pasiūlymus elektros ir dujų kainos sumažės. Kita vertus, rinkos studijos aiškiai rodo, kad laisvose rinkose skirtumas tarp gamybos ir vartotojo mokamos kainos yra mažesnis nei ten, kur gamybos ir perdavimo atsiejimas neįgyvendintas ir konkurencijos faktiškai nėra“, – sakė K.Sadauskas.
ES reikalavimai nebus taikomi Kiprui, Liuksemburgui ir Maltai, nes šios šalys neturi perdavimo tinklų, o dujotiekių atskyrimo reikalavimai – ir Estijai, Latvijai bei Suomijai tol, kol jos nebus sujungtos dujotiekiais su kitomis ES narėmis. Lietuva jokios išimties ES pakete neprašė.
