TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva turizmui skatinti šiemet išleis mažiau nei Latvija ir Estija

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai.
Šaltinis: BNS
0
A A

Vilniaus miesto savivaldybė rinkodaros priemonėms šiemet tikisi sukrapštyti tiek pat, kiek pernai – apie 600 tūkst. litų.

Tuo tarpu vien Rygos reklamavimo užsienyje projektui „Live Riga“ šiemet planuojama atseikėti apie 7,3 mln. litų (pernai skirta 10 mln. litų), pirmadienį rašo savaitraštis „Veidas“.

Lietuva turizmui skatinti šiemet išleis apie 8,6 mln. litų, Latvija – 10,5 mln. litų, o Estijos turizmo agentūros 2011 metų biudžetas sudaro per 17 mln. litų.

Iki šiol Lietuva neturi ilgalaikės turizmo strategijos, nors nuo 1999 metų rengiamas pagrindinis turizmo planavimo dokumentas – Nacionalinė turizmo plėtros programa.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tikino, kad šiemet programa pagaliau turėtų būti baigta, o joje būsią apibrėžta, kaip reklamuoti Lietuvą, identifikuotos pagrindinės atvykstamojo turizmo rinkos.

Nemokėdami reklamuoti šalies užsienyje ir neskirdami šiam tikslui didelio dėmesio, ne tik nepritraukiame daugiau bet ir nukenčiame patys – pustuščiais lėktuvais iš Lietuvos skraidindamos oro linijos nemato intereso kurti patogios susisiekimo su mūsų šalimi sistemos.

Tai viena priežasčių, kodėl, Turizmo departamento atlikto tyrimo duomenimis, Vilnius turi tik 19 tiesioginių krypčių, o Ryga – net 107. Kita priežastis, kaip aiškino latviškų oro linijų „airBaltic“ vadovas Lietuvoje Tadas Vizgirda, – Rygos oro uostas dar 2004 metais smarkiai sumažino oro uosto mokesčius ir susigraibė tranzitinius keleivius, kurie šiuo metu ir sudaro pagrindinį srautą.

Lietuvoje susisiekimo padėtis šiek tiek pagerės, kai nuo balandžio iš Vilniaus oro uosto aštuoniomis kryptimis pradės skraidyti pigių oro linijų „Wizz Air“ lėktuvai – tada veiks maždaug 26 tiesioginės kryptys iš Vilniaus.

Tačiau Susisiekimo ministerija baiminasi, ar ilgai pavyks išlaikyti tokį krypčių skaičių – jei keleivių bus mažai, tiesioginių skrydžių netrukus vėl gali sumažėti.
Taip buvo jau ne kartą: Čekijos oro linijos „Czech airlines“ iš Vilniaus į Prahą praėjusių metų pradžioje turėjo du reisus per dieną, o dabar tik vieną. „airBaltic“ 2008 metais iš Vilniaus skraidino net 21 kryptimi, o dabar tik šešiomis. Net Kauną džiuginantis „Ryanair“ nutraukė tiesioginius skrydžius į tris Vokietijos miestus, motyvuodamas, kad Vokietijos valdžia nutarė įvesti papildomų mokesčių keleiviams.

„Tačiau iš Rygos „Ryanair“ skrydžių į Vokietiją neatšaukė, ir tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuva per mažai skiria dėmesio šalies reklamai tuose Vokietijos miestuose. Dėl to keleivių ir nebuvo daug. O iš Latvijos keleivių srautas stabilus, nes ir Rygos savivaldybė, ir Latvijos turizmo atstovybės reklamuoja šalį“, – tvirtino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Ministras svarsto, kad „Wizz Air“ iš Lietuvos rinkos nebūtų lengva pasitraukti, nes vežėjas susietas sutartimis su Vilniaus oro uostu – jis gauna dideles mokesčių nuolaidas, tik jei įvykdo įsipareigojimus pervežti tam tikrą skaičių keleivių.

Kita vertus, pasitraukimo grėsmė išlieka. „Jei jie staigiai priimtų sprendimą pasitraukti, negautų mokesčių nuolaidų ir mokėtų dideles sankcijas oro uostui. Esame “pririšę„ oro bendrovę, tačiau to nepakanka ir norisi, kad daugiau lėšų būtų skiriama informacijai apie Lietuvą tose šalyse, į kurias skrendama iš Vilniaus“, – sakė ministras.

Bendrovės „Raynair“ pardavimo ir rinkodaros vadovė Lenkijos, Lietuvos, Bulgarijos, Vengrijos ir Čekijos rinkoms Kasia Gaborec tvirtino, kad oro linijos kartu su Kauno miesto savivaldybės Turizmo skyriumi vykdo nedidelę Kauno garsinimo kampaniją, tačiau ji nė iš tolo neprilygsta kitose rinkose vykstančioms rinkodaros akcijomis.

„Turizmo departamentai turi reklamuoti Lietuvos šalį ir pritraukti turistų, o “Ryanair„ užtikrina pigius skrydžius ir paremia šalies rinkodaros priemones. Reikėtų daugiau investicijų, kad būtų skatinamas atvykstamasis turizmas. Kita vertus, mes patenkinti 2010 metų veikla Kaune ir tikimės dar sėkmingesnių 2011 metų“, – pabrėžė K.Gaborec.
Ūkio ministerijos duomenimis, 2009 metais turizmas Estijoje sudarė 7 proc. šalies BVP, Latvijoje – 4 proc., o Lietuvoje – 2,6 procentus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min