Tarptautinės bendruomenės kritikos sulaukęs Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas bus taisomas. Taip 24 ES valstybių ambasadoriams patikino su jais susitikusi prezidentė D.Grybauskaitė. Švedijos ambasadoje Vilniuje vykusio susitikimo metu Lietuvos vadovė supažindino užsienio valstybių pasiuntinius su savo vidaus ir užsienio politikos prioritetais. „Žinoma, kalbėjomės ir apie tą įstatymą. Ambasadoriai sakė tą patį, ką ir visi – jie yra labai nustebę ir nenorėtų girdėti Lietuvos vardo, Europoje skambančio blogame kontekste. Aptarėme, kaip būtų galima greičiau pataisyti įstatymą", – po susitikimo sakė prezidentė. LŽ duomenimis, įstatymu labiausiai domėjosi Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Belgijos ambasadoriai.
Tai padarėme labai taktiškai, nenorime nieko įžeisti. Norime tik pasakyti: žiūrėkit, jūs turite tarptautinių įsipareigojimų, jūs pasirašėte įstatymus, ginančius žodžio laisvę, o dabar jais nesivadovaujat, sakė Švedijos pasiuntinė
Švedijos Karalystės ambasadorės Ulrikos Cronenberg-Mossberg vertinimu, minėtas įstatymas daro žalą Lietuvai. „Žmonės Švedijoje klausia, kaip toks įstatymas atsirado ir ką dabar daryti. Mes Švedijoje nieku gyvu nesugretintume informacijos apie homoseksualumą su smurtine", – pažymėjo ji.
Ambasadorė pridūrė, kad Lietuva yra suvereni šalis, ir užsienio šalių atstovai negali mūsų krašto valdžios kategoriškai badyti pirštais. „Tai padarėme labai taktiškai, nenorime nieko įžeisti. Norime tik pasakyti: žiūrėkit, jūs turite tarptautinių įsipareigojimų, jūs pasirašėte įstatymus, ginančius žodžio laisvę, o dabar jais nesivadovaujate", – LŽ sakė Švedijos pasiuntinė.
U.Cronenberg-Mossberg užsiminė likusi patenkinta prezidentės atsakymu. „Ji labai išmintinga moteris. Neabejoju, kad prezidentė pabandys padaryti, kad įstatymas efektyviai saugotų ne tik vaikus – o juk yra tikrai labai baisių dalykų, bet kad saugotų ir Lietuvos reputaciją", – kalbėjo diplomatė.
D.Grybauskaitė dekretu sudarys darbo grupę, kuriai bus pavesta dėl šio įstatymo pataisų pateikti konkrečių siūlymų. Grupėje dirbs įvairių sričių ekspertai, įskaitant žmogaus teisių žinovus.
Savitą sprendimą užgesinti dėl įstatymo kilusį gaisrą pasiūlė paskirtasis premjeras Andrius Kubilius. „Manau, būtų galima įrašyti vieną papildymą, kad vaikų laidose draudžiama agitacija už bet kokius lytinius santykius", – pasiūlė A.Kubilius. Šitaip esą iš įstatymo būtų eliminuotos homofobiškos nuostatos.
Tarptautinių santykių teoretikė Morta Vidūnaitė LŽ teigė, kad užsienio valstybių ambasadoriai turi teisę Lietuvai daryti taktišką spaudimą. „Kad ir kaip Lietuva reikštųsi užsienio politikoje, ji vis tiek yra silpnesniųjų stovykloje. Senosios demokratijos, būdamos natūraliai galingesnės, nori pabrėžti, kad jei Lietuva nori būti Europos dalis – tegul nepriima necivilizuotų įstatymų, diskriminuojančių kitus žmones", – sakė M.Vidūnaitė.
