Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 29d. 09:53

Lietuvai – Strasbūro teismo kritika dėl priverstinio psichiatrinio gydymo

Europos Žmogaus Teisių Teismas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Europos Žmogaus Teisių Teismas

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuva pažeidė žmogaus teises dėl nepagrįstai paskirto priverstinio gydymo psichiatrinėje ligoninėje. Nevyriausybininkai sako, kad šią savaitę priimtas tauragiškei palankus sprendimas atspindi prastą priverstinio gydymo sistemos situaciją Lietuvoje.

Strasbūre įsikūrusio teismo sprendime inicialais D.R. įvardijama moteris tvirtino, kad Lietuvos policijos pareigūnai prieš jos valią nugabeno ją atlikti psichinės būklės vertinimą.

Pareiškėja taip pat skundėsi nepagrįstais Lietuvos teismų sprendimais skirti jai priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje.

Tai nutiko po to, kai psichinių sutrikimų anksčiau turėjusi moteris 2013 metų lapkritį ašarinėmis dujomis apipurškė penkiolikmetį.

Vykstant tyrimui, ji buvo sulaikyta ir nuvežta į Klaipėdą įvertinti psichinei būklei, o vėliau teismų sprendimais tauragiškei buvo paskirti metai priverstinio gydymo.

EŽTT konstatavo, kad atlikti psichinės būklės vertinimo moterį nugabenusi policija apribojo jos teises, nes Lietuvos įstatymai nenumato pagrindo teisėsaugai to padaryti.

„Laisvės atėmimas nevyko „įstatymų nustatyta tvarka“, kaip to reikalauja Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis“, – paskelbė teismas.

Jis taip pat pabrėžė, kad nagrinėjant bylą dėl priverstinio gydymo Lietuvos teismuose pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti pačiai.

Anot EŽTT, tai užkirto pareiškėjai kelią leisti teisėjui susidaryti asmeninę nuomonę apie jos būseną. Nors moteris tvirtino besigydžiusi savanoriškai, teismai rėmėsi neaktualiais duomenimis apie jos sveikatos būklę.

„Dėl to teismas negali nepastebėti, kad Tauragės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimai buvo vos kelių puslapių ilgio. (…) Iš esmės, juose pakartotos psichinės būklės vertinimo išvados ir nepateikiama jokia nepriklausoma poreikio hospitalizuoti ieškovę analizė“, – nurodė Strasbūro teismas.

„Su visa derama pagarba psichiatrų profesinei patirčiai, sveikatos priežiūros specialistams suteiktus plačius įgaliojimus atsveria procedūros, skirtos užkirsti kelią beatodairiškai priverstinei hospitalizacijai“, – rašoma antradienį priimtame sprendime.

„Atsižvelgęs į turimą medžiagą, teismas negali daryti išvados, kad ieškovės byloje buvo užtikrinta pakankama apsauga nuo priverstinio psichiatrinio gydymo“, – tvirtina EŽTT.

Anot teismo, Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatą dėl teisės į laisvę ir saugumą. Jis priteisė pareiškėjai išmokėti 7,5 tūkst. eurų.

„Grubūs praeities metodai“

Nevyriausybininkai teigia, kad Lietuva iki šiol vadovaujasi pasenusiais priverstinio gydymo nuo psichikos ligų metodais, tačiau valdžia žada, jog situacija pagerės priėmus Seime šiuo metu svarstomus įstatymus.

Birželį paskelbtoje Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtoje apžvalgoje rašoma, kad Lietuvoje vykstančiuose priverstinės hospitalizacijos procesuose žmonės iki šiol neturi teisės būti išklausytais teismuose, jiems apribotos galimybės skųsti sprendimus ar gauti teisinę pagalbą, šalyje neužtikrinamos priverstinio gydymo alternatyvos.

Pasak nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės, Lietuvoje žmonėms dažnai skiriamas priverstinis gydymas dėl nepriklausomo vertinimo trūkumo.

Daliaus Naginevičiaus nuotr./Karilė Levickaitė
Daliaus Naginevičiaus nuotr./Karilė Levickaitė

„Sprendžiant dėl priverstinio hospitalizavimo labai svarbu gauti alternatyvią nuomonę, – sakė K.Levickaitė. – Kitose šalyse vertinant būtinybę žmogui skirti priverstinę hospitalizaciją labai dažnai dalyvauja ne tik psichiatrai, bet ir socialiniai darbuotojai, psichologai – tai yra multidisciplininė komanda“.

Jai antrino Vilniaus universiteto profesorius psichiatras Dainius Pūras.

„Lietuvoje iki šiol remiamasi tokiu grubiu praeities metodu, kad psichiatrai visada viską žino geriau. Niekas nenuvertina psichiatrų darbo, bet visame pasaulyje dabar yra aišku, kad psichiatro sprendimo neužtenka“, – BNS sakė ekspertas.

„Aš manau, kad EŽTT sprendimas yra dar vienas signalas, kad Lietuvai reikia pradėti rūpintis žmogaus teisių apsauga psichikos sveikatos sistemoje“, – pridūrė jis.

Seimas šiuo metu svarsto Vyriausybės pateiktas psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisas. Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis BNS teigė besitikintis, kad jos bus priimtos rudens sesijoje.

Pataisose yra numatyta prievolė posėdžiuose dėl priverstinio gydymo dalyvauti patiems ligoniams, daugiau teisių numatyta ir psichikos ligomis sergantiems nepilnamečiams.

„Atskiruose įstatymo straipsniuose yra daug saugiklių, kad priverstinė hospitalizacija būtų reguliuojama griežčiau“, – sakė A.Šešelgis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Šešelgis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Šešelgis

Svarstomame projekte yra numatyta, kad asmuo gali būti hospitalizuojamas, jeigu iš jo elgesio matyti reali grėsmė padaryti žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei, ar turtui.

Organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė baiminasi, kad įstatyme atsirasiantis turto kriterijus gali dar labiau padidinti priverstinai gydomų žmonių skaičių.

„Sakyčiau, kad tai dar labiau praplečia priverstinės hospitalizacijos priemones“, – sakė K.Levickaitė.

Sveikatos apsaugos viceministras atkerta, kad sugriežtinus priverstinio gydymo kontrolę pacientų sumažės.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

03:39
01:19
00:58

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min