Naminės duonos gerbėjai įsitikinę, kad ji sveikesnė nei pirkta parduotuvėje, tačiau maisto specialistai tikina, kad pramoniniu būdu iškepta duona ne visada yra prastesnė.
Susiruošusieji namuose kepti duoną receptų dažniausiai ieško internete, kur jų gausu, tačiau daugumoje jų nurodoma viena iš sudėtinių dalių yra raugas. Patarimų, kaip jo pasigaminti, virtualioje erdvėje taip pat netrūksta, tačiau duoną namuose jau kepantys „15min“ pašnekovai patarė geriau paieškoti, iš ko būtų galima raugo pirmam kepimui pasiskolinti. Neretai taip užsimezga tikra „raugo bičiulių“ draugystė: duonos kepėjai raugą dovanoja vieni kitiems, draugams, kolegoms, kaimynams.
Vilnietė Elena Novosadaitė tvirtino, kad būtent su kolegomis darbe išsikalbėjo apie galimybę namuose, įprastoje orkaitėje išsikepti duonos. „Pirmiausiai paragavau kitų keptos duonos, o tada nusprendžiau išsikepti ir pati“, – kaip susidomėjo duonos kepimu, prisiminė Elena. Duonos raugo jai paskolino bendradarbiai. O dabar E.Novosadaitė jau pati kitiems skolina raugo ir mielai dalijasi savo receptu, kaip kepti naminę duoną.
Pirmiausiai paragavau kitų keptos duonos, o tada nusprendžiau išsikepti ir pati, – sakė Elena.Kad ir koks madingas tapo duonos kepimas namuose, bendrovių, tiekiančių duonos gaminius prekybos centrams, atstovai tikino nepajutę, jog duonos būtų perkama mažiau. Atvirkščiai – po kelerius metus trūkusio prekybos apimčių mažėjimo pernai duonos buvo nupirkta šiek tiek daugiau.
Elena namuose duoną kepa jau apie tris mėnesius, per visą šį laiką duonos parduotuvėje ji pirkdavo labai retai. „Nusiperku tik kartais, jei matau, kad savo keptos pritrūksime. Tačiau šiaip kepame duoną kartą per savaitę ir mielai ją valgome“, – sakė su draugu ir mama gyvenanti E.Novosadaitė.
Duonos recepto neslepia
Vilnietė dabar mielai dalijasi receptais, raugu ir paslaptimis, kaip iškepti skanią duoną, su šia veikla tik dabar susidomėjusiais draugais ir pažįstamais. „Kai tik pradėjau kepti duoną, valgydavome ją vieną, tokia ji mums buvo labai skani. Dabar naminė duona mums taip pat patinka, tačiau skaniausių pyragų nebeatstoja“, – juokavo Elena.
Kepdama duoną Elena į tešlą deda avižinių dribsnių, saulėgrąžų, sezamų ar moliūgų sėklų, sėlenų – kas kartą vis kitų sudedamųjų dalių, todėl ir duona iškepa vis kitokia.
 |
| „15 minučių“/Aliaus Koroliovo nuotr./Savo kepta duona kaunietė žurnalistė L.Pilipavičienė dažnai pavaišina kolegas. |
Pirktinės duonos teigė nebevalganti ir kaunietė žurnalistė Laima Pilipavičienė, naminę duoną kepanti jau beveik metus. Nors į kepėjų gretas pateko atsitiktinai, kaunietė teigė greitai įvertinusi savos duonos pranašumus. „Esu smalsi, man visada visko reikia. Todėl, kai pernai pavasarį pažįstama pasiūlė raugo, pasiėmiau. Nuo to laiko, kai iškepiau savos duonos ir jos paragavau, nei aš, nei mano šeima neberandame pirkti tokios skanios duonos. Juolab kad dabar nežinai, ką perki: buvusius E pakeitė kiti pavadinimai, nors iš esmės tai tos pačios medžiagos“, – pasakojo L.Pilipavičienė.
Savikaina nemaža
Kiek kainuoja išsikepti kepalėlį naminės duonos, vilnietė Elena teigė niekada neskaičiavusi, bet abejoja, ar tai pigiau, nei nusipirkti šio kepinio parduotuvėje. Tačiau moteris ypač vertina tai, kad, pati minkydama ir kepdama žino, kokius produktus naudojo. „Juk nežinai, ko gali rasti pirktinėje duonoje. O čia naudoju tai, ką mėgstu pati ir mano artimieji“, – teigė Elena.
Kaunietė L.Pilipavičienė yra suskaičiavusi, kad jos kepamos duonos kepaliuko kaina siekia apie 12 litų. Tačiau nedaug duonos valgančiai kelių asmenų šeimai vieno duonos kepalo užtenka savaitei, o kartais – ir ilgiau.
Ypatingų įgūdžių nereikia
Klaipėdietė Eglė Petkutė teigė visada maniusi, kad duonos kepimas – aukštasis kulinarijos pilotažas. „Maniau, kad reikia nusipirkti duonkepę. Tačiau pasirodo, kad puikią duoną galima iškepti ir orkaitėje“, – netikėtu atradimu džiaugėsi pašnekovė. Ji jau kelis kartus gardžiavosi savo pačios kepta duona ir spėjo pastebėti, kad šioji ilgiau išlieka šviežia nei pirktinė.
Pasirodo, duoną galima kepti ne tik namuose, bet ir darbovietėje. Apie tai pasakojo jau kelerius metus duoną savo darbo vietoje kepanti bendrovės „Lietuvos draudimas“ darbuotoja Judita Andrulytė. „2007 metais nusipirkau duonkepę ir atsinešiau į darbą. Išsikepame duonos, naudojame vis kitus produktus, tai valgome ją vis kitokią. Mūsų kolektyvas nėra didelis – 10 žmonių, todėl valgome patys, pasikviečiame svečių“, – pasakojo J.Andrulytė. Kadangi minkyti duonkepėje kepamos duonos nereikia, sudėti produktus ir įjungti aparatą gali kiekvienas. Gal todėl tradicija kartas nuo karto kepti duoną kolektyve prigijo.
Atsigręžia į tradicijas
Tai, kad lietuviai grįžta prie senelių puoselėtos tradicijos – kepti duoną namuose, – džiugina ir etnologus. „Labai gražu, kai šiuolaikinis pasaulis prisiliečia prie tradicijų. Ir visai nesvarbu, kur ta duona kepama – orkaitėje ar duonkepėje. Svarbu pats procesas: kad ji minkoma su meile, prižiūrima. Sakoma, kad namuose, kur kvepia kepama duona, gyvena geri žmonės. Juk be duonos neįsivaizduojama jokia šventė. Apskritai buvo sakoma, kad jei namie turi juodos duonos, tuomet badas dar negresia. Duona yra vienas brangiausių kulinarijos paveldo elementų. Toli gražu ne kiekviena šeimininkė gali ją iškepti“, – kalbėjo Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė.
Viskas priklauso nuo sudėties
Daugelis namuose duoną kepančių lietuvių tvirtina, kad tokia duona sveikesnė nei įsigyta parduotuvėje. Tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedros lektorės dr. Elenos Bartkienės, kategoriškai tvirtinti, kad gera tik naminė duona, nereikėtų. Viskas priklauso nuo gaminio sudedamųjų dalių.
„Kepyklose kepamos duonos energinė ir funkcinė vertė priklauso nuo rūšies bei sudedamųjų dalių. Šiuo metu dauguma kepyklų vėl grįžta prie tradicinių duonos gamybos technologijų (su plikytiniu ir raugu), taip pat kepama įvairesnių rūšių duonos. Taigi vartotojas gali rinktis gaminių pagal poreikį“, – kalbėjo E.Bartkienė.
Specialistės nuomone, kepant duoną namuose galima naudoti ir jau paruoštus mišinius: „Taip duonos gamybos procesas supaprastinamas ir palengvinamas. Tai nėra blogas, o tiesiog greitesnis būdas. Juk ne kiekviena šeimininkė yra linkusi kurti naują receptūrą ir atlikti bandymus keletą kartų.“
Neprilygstamas produktas
E.Bartkienės teigimu, pastaruoju metu Lietuvoje duonos gamintojai vėl grįžta prie tradicinės duonos gamybos technologijos. Todėl dabartinė lietuviška duona vėl pasižymi sodresniu aromatu ir yra geresnio skonio.
Nereiktų manyti, kad pigi duona yra prastesnė, kartais ji būna dar sveikesnė, – sakė R.Ramanauskienė.Gal būtent tai lemia, kad pastaraisiais metais duonos pardavimas prekybos centruose ūgtelėjo. Anot bendrovės „Vilniaus duona“ vadovės Ritos Ramanauskienės, duonos pardavimas mažėjo kelerius metus, tačiau pernai stabilizavosi ir buvo parduota net truputį daugiau negu 2009 metais.
R.Ramanauskienė nemano, kad duonos kepimas išpopuliarėjo panorus sutaupyti ar gauti išskirtinį produktą. „Man regis, mūsų visuomenėje dar daug kas prisimena tuos laikus, kai duona buvo neįtikėtinai pigi ir ja šerdavo gyvulius. Aš duonos kainą vertinu kitaip. Juk atrodytų, duonos kepaliukas už 4 Lt yra brangu. Bet drąsiai galiu teigti, kad to kepalo užteks trims dienoms, jei valgysite tik duoną ir gersite arbatą. Ir per tą laiką jūsų organizmui nepritrūks nei vitaminų, nei maisto medžiagų. Ar rasite kitą panašų maisto produktą?“ – retoriškai klausė „Vilniaus duonos“ vadovė.
Anot pašnekovės, parduotuvių lentynose šiuo metu duonos pasirinkimas itin didelis. Todėl kiekvienas gali išsirinkti tokios, kuri bus skani ir nekainuos itin brangiai. Duonos kepaliuko kaina siekia apie 1–4 Lt, batono – 0,75–3 Lt. „Nereiktų manyti, kad pigi duona yra prastesnė, kartais ji būna dar sveikesnė, nes į ją dedama mažiau priedų. Juk kepti duoną tik iš miltų, vandens ir druskos yra gerokai pigiau“, – tvirtino „Vilniaus duonos“ vadovė R.Ramanauskienė.
Receptai
E.Novosadaitės duonos receptas
0,5 kg rupių kvietinių miltų, 0,5 kg aukšč. rūšies kvietinių miltų, 100–150 g cukraus, 0,5 stiklinės saulėgrąžų, 0,5 stiklinės sėlenų, 0,5 stiklinės sezamų, 0,5 stiklinės avižinių dribsnių, 1–2 arbatiniai šaukšteliai druskos, 1 litras šilto vandens, apie 250 g duonos raugo, apie 250 g sezamų pabarstyti.
Raugą, cukrų ir druską išmaišykite 1 litre šilto vandens. Sudėkite likusius produktus ir maišykite tešlą 5–10 minučių. Palikite ją šiltai 8 valandoms, kad pakiltų.
Prieš kepdami paimkite raugo kitam kepimui ir laikykite jį šaldytuve (ne ilgiau negu 2 savaites).
Skardą patepkite aliejumi, gausiai pabarstykite sezamais, suverskite tešlą, ant viršaus dar paberkite sezamų. Kepkite 220 laipsnių temperatūroje apie 1 val. 15 min.
