Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviai požiūriu į krizę labiausiai primena airius

Krizės ašaros
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Lietuviai pagal tyrimą – tarp didžiausių pesimistų ir niurzglių.
Šaltinis: 15min
0
A A

Šių metų vasario mėnesį 19 pasaulio valstybių vienu metu atliktas gyventojų nuostatų bei kovos su ekonomikos krize veiksmų tyrimas parodė, kad nors visame pasaulyje įsivyravusios pesimistinės nuotaikos, požiūris į savo valdžios veiklą bei kovos su krize priemonės skiriasi.

Lietuvoje tyrimą atlikusios  rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai”  atstovas Ignas Zokas pastebi, kad  atskirų šalių  gyventojų elgesys ir nuostatos krizės atveju nepasiduoda regioniniam ar politiniam grupavimui – Lietuvos gyventojų nuostatos taupyti maistui artimiausios prancūzams,   valdžios pastangas kovojant su krize vertiname taip pat kaip Tailando gyventojai, o apskritai mūsų šalies rezultatai labiausiai panašūs į Airijos.

Padėtis prasčiausia per gyvenimą

23 procentai Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad dabartinė ekonomikos padėtis Lietuvoje yra prasčiausia  per visą gyvenimą.  Panašiai situaciją vertina lenkai bei olandai.  Rusai ir kinai dažniau nurodė, kad yra matę ir blogesnių laikų, tuo tarpu net 89 proc. JAV  ir  78 proc. Pietų Korėjos gyventojų dabartinę ekonominę krizę vertina kaip pačią baisiausią jų gyvenime.

Laisvą rinką Lietuvos gyventojai vertina panašiai kaip kinai –  po 14 proc. Lietuvos ir Kinijos gyventojų mano, kad laisvoji rinka veikia gerai ir pati pajėgs iškopti iš ekonomikos duobės.  JAV  laisvąja rinka tiki 51 proc., Kanadoje – 40 proc.  gyventojų, mažiausiai jos šalininkų Portugalijoje ir  Tailande – atitinkamai 6 ir 8 proc.

Net 60 proc. Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad be valdžios įsikišimo laisvoji rinka veikia prastai. Laisvosios rinkos galimybėmis abejoja toks pat procentas  rusų, lenkų bei prancūzų. Mažiausiai valstybės kišimusi į rinką žavisi britai,  tik 26 proc. apklaustųjų Didžiojoje Britanijoje  tiki valdžios gebėjimais padėti laisvajai rinkai.

Kaltina valdžią

Lietuva patenka į grupę tų šalių, kurios gyventojai  dėl globalių ekonomikos problemų nuoširdžiai kaltina savo valdžią – 41 proc. lietuvių, kaip ir bemaž analogiškas procentas  airių, rusų, meksikiečių bei Pietų Korėjos gyventojų, mano, kad dėl dabartinių ekonominių problemų labiausiai kalta jų šalies valdžia. Tuo tarpu  ekonomiškai stiprioje  ir įtakingoje Vokietijoje  valdžią kaltinančių  skaičius procentas siekia vos  5 proc.

Lietuviai ir airiai dėl pasaulio krizės nelinkę kaltinti  buvusios JAV administracijos – tik 3 proc. lietuvių ir 4 proc. airių mano, kad dėl to kalta George'o W.Busho politika. Labiausiai Jungtines Valstijas linkę kaltinti japonai, kur  net 45 proc. apklaustųjų dabartines pasaulio  nelaimes sieja su buvusio JAV prezidento vardu.

Bankus ir apskritai  finansinę industriją dėl krizės labiausiai kaltina vokiečiai (36 proc.), Lietuvoje, kaip ir Airijoje bei Ispanijoje šis skaičius svyruoja apie 20 proc.

Didžiausi niurzgliai

Įvairių pasaulio šalių gyventojai laikosi nuostatos, kad nei  nacionalinės vyriausybės, nei  centriniai  bankai, nei tarptautinės  finansinės organizacijos nededa pakankamai pastangų krizei įveikti.

Labiausiai savo vyriausybės pastangas vertina  olandai ir australai (po 64 proc.). Pietų Korėjoje ir Rusijoje vyriausybės pastangas kaip pakankamas įvertino atitinkamai  43 ir 41 proc. apklaustųjų.
Lietuviai iš Europos sąjungos  šalių, dalyvavusių šiame tyrime savo vyriausybę vertina prasčiausiai – tik 6 proc. apklaustųjų mano, kad  Vyriausybė deda pakankamai  pastangų krizei įveikti. Analogiškai savo valdžios pastangas įvertino tailandiečiai, o dar prasčiau japonai, kur šis skaičius siekia vos 2 proc.

53 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad krizė tęsis daugiau kaip dvejus metus.Europos sąjungos ir Europos centrinio banko veiksmus krizei įveikti  palankiausiai vertina taip pat olandai – 52 proc. apklaustųjų įvertino palankiai. Lietuvoje – 16 proc. Pagal šį rodiklį lietuviai kartu su ispanais ir britais priskirtini prie didžiausių  Europos niurzglių.

Nevertina lietuviai ir tarptautinio valiutos fondo bei  pasaulio banko pastangų:  14 proc. apklaustų  Lietuvos gyventojų mano, kad šios institucijos pakankamai kovoja su krize. Visų šalių atsakymų vidurkis – 21 proc.

Kada atsitiesime?

53 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad krizė tęsis daugiau kaip dvejus metus.   Taip pat blogai situaciją vertina airiai, kur 56 proc. apklaustųjų   per artimiausius dvejus metus nesitiki ekonomikos pragiedrulių.

Greičiau išlipti iš krizės dažniau tikisi  JAV, Kanados, Australijos bei Pietų Korėjos gyventojai (daugiau nei 60 proc. tiki krizę pasibaigsiant per  dvejus metus). Iš Europos  šalių  vieninteliai optimistai išlieka olandai  (69 proc.).

Pagerėjimo greitai nelaukia

Vertindami asmeninės finansinės  situacijos  perspektyvas,  nepralenkiami optimistai yra amerikiečiai: net 59 proc.  JAV gyventojųi tikisi, kad per artimiausią pusmetį jų finansinė situacija pagerės;  antroje vietoje Kanada, kur analogišką optimizmą spinduliavo  40 proc. apklaustųjų. Lietuvoje  asmeninės finansinės  situacijos  pagerėjimo  per artimiausią pusmetį tiksi tik 8 proc. apklaustųjų. Kartu su Airija (7 proc.) tai pats pesimistiškiausias rezultatas tarp 19 tyrime dalyvavusių  valstybių.

Lietuvoje, kaip ir Portugalijoje, prarasti darbą labai bijo  21 proc. darbingo amžiaus gyventojų.  Labiausiai baiminasi  rusai (53 proc.), mažiausiai  – olandai (66 proc. visiškai nesibaimina).

93 proc. portugalų bei 91 proc. Pietų Korėjos gyventojų nurodė, kad jų namų ūkiui jau dabar iškyla įvairių finansinių keblumų. Lietuvoje tokių namų ūkių 54 proc. ir tai vidutiniškas rezultatas tarp tyrime dalyvavusių šalių.

Planuojama taupyti

Taupydami  64 proc. lietuvių ketina mažiau  pinigų skirti drabužiams (panašiai kaip rusai ir britai – 66 proc.). Labiausiai šioje srityje ketina taupyti Meksikos ir Graikijos gyventojai (79 proc.), mažiausiai – olandai (27 proc.). Iš kitų tyrime dalyvavusių šalių Lietuva išsiskiria tuo, kad  mūsų šalies gyventojai linkę ne atsisakyti naujų drabužių, o rinktis pigesnius gaminius (34 proc., visų šalių vidurkis – 19 proc.).

Mažiau pinigų maistui ketina išleisti 43 proc. Lietuvos namų ūkių. Pagal šį rodiklį Lietuva artimiausia Prancūzijai, kur  analogiškas nuostatas išsakė 41 proc. apklaustųjų.  Labiausiai maisto išlaidas linkę riboti pietų korėjiečiai  (67 proc.), mažiausiai – Nyderlandų gyventojai (10 proc.).

Lietuvių taupymo  maisto produktams pobūdis yra mišrus  – 49 proc. ketina pirkti pigesnius produktus, dar 41 proc. – pirkti pigesnius produktus bei apskritai mažiau maisto. Panašiai elgiasi ir ispanai.

Norėdami sušvelninti krizės padarinius daugiau valandų dirbti labiausiai nusiteikę Tailando gyventojai (73 proc.).  Mažiausiai toks krizės įveikimo būdas žavi ir taip daug dirbančius japonus  (6 proc.). Lietuvoje taip kovoti su sunkmečiu ketina 24 proc. apklaustųjų (panašiai kaip Kanadoje ir Airijoje).

Taupyti sveikatos priežiūros sąskaita ketina 18 proc. Lietuvos gyventojų. Tai geresnis rodiklis nei Azijos šalyse ar Rusijoje (36–45 proc.),  tačiau prastesnis nei daugumoje kitų  Europos Sąjungos šalių  (vidutiniškai 5–-11 proc.)

Tyrimą atliko  pasaulinis rinkos tyrimų institutų tinklas IRIS. Lietuvoje šio tinklo narė yra UAB „Spinter tyrimai”. Tyrimas atliktas 2009 metų vasario mėnesį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min