Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviai su lenkais labiau linkę priešintis bendriems ES sprendimams nei kiti ES naujokai, rodo tyrimas

Vėliavos
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Vėliavos
Šaltinis: BNS
0
A A

Lietuva ir Lenkija per pirmuosius penkerius narystės Europos Sąjungoje (ES) metus dažniau nei kitos naujosios šalys narės nepritardavo ES sprendimams, kurie priimami kvalifikuotos daugumos principu, rodo naujas tyrimas.

2004–2009 metais Lietuva pritarė 92 procentams tokio pobūdžio sprendimų ES Ministrų Taryboje, Lenkija – 91,2 proc. Tai vienintelės 2004–2007 metais į ES įstojusios šalys, kurių balsavimo prieš vidurkis didesnis nei vidutiniškai visoje ES. Visos 27 ES šalys narės pritaria vidutiniškai 93,7 proc. kvalifikuotos daugumos procedūros metu priimamų sprendimų, rodo Slovakijos „Comenius“ universiteto atliktas tyrimas, kuris pristatomas interneto svetainėje euractiv.com.

Tuo metu senosios ES narės prieš balsuodavo dažniau: Švedija pritarė 83,7 proc. tokio pobūdžio sprendimų, Jungtinė Karalystė – 87,9 proc.

2009-aisiais rezultatai kiek pasikeitė: pernai, anot tyrimo, Lietuva nebalsavo prieš nė vieną sprendimą, kuris priimtas kvalifikuotos daugumos principu. Taip pat pernai elgėsi Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Estija ir Bulgarija. Nepritarimą bent vienam ES sprendimui iš naujokų išsakė tik Rumunija ir Latvija.

Lietuva ir Lenkija 2008 metais ES sulaukė prieštaringų vertinimų dėl sprendimų vetuoti derybas su Rusija dėl naujos partnerystės sutarties.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min