„TNS Gallup“ tyrimų strategijos direktorė Rūta Gaudiešienė pabrėžė, kad šie tyrimai turėtų paskatinti į viską žvelgti šviesiau ir pesimizmu dar labiau nebloginti esamos situacijos. Tai pirmas tokio tipo tyrimas Baltijos šalyse, kai šalies gyventojai suskirstomi į tam tikras publikas, pagal kurias galima stebėti žmonių elgseną.
Lietuviai – didžiausi pesimistai?
Lietuviai, palyginti su Vakarų Europa bei Amerika, išsiskiria pesimizmu pasaulio finansų krizės atžvilgiu. 33 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad krizė truks 1–2 metus, 26 proc., kad 2–3 metus, 22 proc., kad ji truks ilgiau nei 3 metus. Tuo tarpu Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje yra net 22–24 proc. manančiųjų, kad krizė truks iki 12 mėnesių. Manančių, kad ji užsitęs ilgiau nei 2 ar 3 metus, yra perpus mažiau nei Lietuvoje ir kitose Pabaltijo valstybėse. Vakaruose yra daugiau tikinčių, kad blogiausia jau praeityje.
Visos trys Baltijos valstybės labiausiai išsiskiria įsitikinimu, kad skaudžiausios krizės pasekmės bus asmeniškai jiems.Kokias sritis labiausiai palies finansų krizė, lietuviai ir latviai vertina panašiai – pesimistiškiausiai iš visų šalių. Visos trys Baltijos valstybės labiausiai išsiskiria įsitikinimu, kad skaudžiausios krizės pasekmės bus asmeniškai jiems, jų šeimai, investicijoms, indėliams, o mažiausiai krizė palies pasaulio ir šalies ekonomiką. Vakarų Europos šalys, priešingai nei mes, mano, kad labiausiai nukentės pasaulio ir šalies finansai, o asmeninė padėtis išliks daugmaž stabili. Pesimistiškiausia valstybė krizės atžvilgiu vis dėlto yra Latvija, tačiau atitinkamai ir padėtis šalyje kaimynėje yra prastesnė. Optimistiškiausi iš trijų Pabaltijo valstybių yra estai – nors, analitikų teigimu, padėtis ten prastesnė, jie linkę šiek tiek geriau vertinti esamą ir būsimą situaciją šalyje.
Dėmesio centre – pažeidžiamieji
„TNS Gallup“ pagal situacijos vertinimą apklaustuosius suskirstė į kelias grupes: atspariuosius, pozityviuosius, jaunus profesionalus, prabangos vertintojus, persidirbusiuosius ir pažeidžiamuosius (pensininkai, nedirbantys žmonės, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 800 Lt). Pastarųjų šalyje yra daugiausia – iki 690 tūkst. žmonių. Jie mano, kad jų situacija pablogėjo ir blogės toliau, jiems sunku apmokėti sąskaitas. Prie pažeidžiamųjų prisideda persidirbusieji, kurių dauguma yra 30–39 metų moterys, turinčios vaikų – apie 300 tūkst. žmonių. Jų gyvenimas tampa vis užimtesnis, alina sunkus darbas, laiko trūkumas.
Atspariųjų yra apie 565 tūkst. žmonių. Tai išsilavinę, turintys nuosavą būstą žmonės, gaunantys ne mažesnes nei 1500 Lt pajamas vienam šeimos nariui. Jie nejaučia finansų krizės, mano, kad jų situacija nepakito ar net pagerėjo, į ateitį žvelgia optimistiškai. Pozityvieji, kurių pagal tyrimą yra apie 185 tūkst. ir dauguma – didmiesčių gyventojai, su krize kovoja atsisakydami nereikalingų pirkinių, tiki, kad susireguliuos NT kainos. Iš pozityviai mąstančių R.Gaudiešienė išskyrė racionaliuosius jaunuosius profesionalus. Tai 23–25 metų žmonės, turintys nuosavą verslą, einantys vadovaujamas pareigas arba dirbantys kaip specialistai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą. Jų pajamos dažnai nėra labai didelės – daugiau nei 900 Lt vienam šeimos nariui. Jų tėra apie 150 tūkst.
Bene abejingiausi krizei yra vadinamieji prabangos vertintojai. Jie, anot R.Gaudiešienės, visur ir už viską yra linkę mokėti brangiau. Jiems patinka prabanga ir aukšta kokybė. Jie – tai dar besimokantis jaunimas, gyvenantis su tėvais, kurių šeimos ūkio išlaidos didesnės nei 2 tūkst. Lt.
Vertina skirtingai
Dėl kultūrinių skirtumų bei požiūrio skiriasi išskirtų grupių reakcija į sunkią ekonominę padėtį. Atsparieji linkę viską vertinti pozityviai, įžvelgia naudos dėl mažėjančių kainų. Vadinamieji jaunieji profesionalai atideda didesnius pirkinius, pozityvieji labiausiai bijo lito nuvertėjimo ir tikisi artimų žmonių patarimų.
Tuo tarpu persidirbusieji tikrina prekių kainas, taupo juodai dienai, atsisako atostogų užsienyje, rečiau valgo viešojo maitinimo įstaigose. Pažeidžiamieji dėl visko kaltina valdžią, atsisako pramogų ir atostogų apskritai, ieško papildomo uždarbio. Vadinamasis auksinis jaunimas labiausiai jaudinasi dėl sumažėsiančių pramogų.
