15min.lt jau rašė apie Norvegijoje gyvenančio lietuvio šeimos dramą – kovo 8 dieną į Roberto Bendiko ir Tatjanos Bendikienės namus įsiveržę Norvegijos vaikų teisių gynėjų organizacijos „Barnevarne“ atstovai pareiškė, kad trys jų dukros laikinai paimamos iš šeimos. Vaikų teisių gynėjai tris jų dukras – 13 metų Eveliną, 5 metų Emiliją ir 3,5 metų Elizą šiuo metu apgyvendino laikinosios globos šeimoje, nes tikrieji tėvai esą jas skriaudė.
„Dėl visko kalta norvegų paauglė“
R.Bendikas portalui 15min.lt pasakojo, kad šita istorija prasidėjo po to, kai pasibaigė draugystė tarp vyriausiosios dukros Evelinos ir jos klasės draugės. Buvusi draugė mokyklos direktorei neva papasakojo apie galimą smurtą Bendikų šeimoje.
„Dvi mergelės nuėjo pas mokyklos direktorę, ir viena iš jų pasakė, kad prieš dvejus metus yra mačiusi prievartą Bendikų namuose. Pažodžiui, ji teigė, kad aš, mano žmona ir jos mama – mano uošvė – mušame visas tris mergaites. Tačiau to niekada nėra buvę“, – pasakojo portalui 15min.lt R.Bendikas.
Šią versiją tvirtina ir T.Bendikienės motina Nadežda Škrėt. Ji sako, kad dėl visų jos dukters šeimą užgriuvusių bėdų kalta buvusi Evelinos klasės draugė norvegė Malin.
„Šita 12 metų norvegė mergaitė Malin, kuri ir pasiskundė socialiniams darbuotojams, tiesiog pavydėjo mūsų šeimai, – pasakojo N.Škrėt laikraščiui „Komsomolskaja pravda“. – Ji gana ilgai lankėsi pas Tatjaną ir Robertą tarsi savo namuose. Jos su Evelina buvo geriausios draugės. Ji matė, kaip viskas gerai mūsų šeimoje. Ir pradėjo pavydėti. Malin tapo tarsi šeimos nare. Man kartą skambino Tania ir sakė, kad turi nebe tris dukteris, o keturias. Taip ją visi mylėjo. Ir štai ta ketvirtoji dukra pridirbo...“
Visą interviu rusų kalba galite perskaityti čia.
Pasak moters, kuri dabar grįžo iš Norvegijos į Kaliningradą, tokiam poelgiui mergaitę pastūmėti galėjo ir jos šeima. „Jos mama augo laikinosios globos šeimose. Negana to, jos motina turi problemų, neseniai ji grįžo iš psichiatrinės ligoninės, kur gydėsi 6 mėnesius. Ten ji gydoma periodiškai. Malin taip pat buvo atimta iš motinos, bet ji buvo atiduota tetai, o mūsų mergaitės – į visiškai svetimą šeimą.“
„Jis teisingas vyras“
N.Škrėt dar kartą patikino, kad jokio smurto jos dukters šeimoje niekada nebuvo, vaikai auginami meilėje ir jiems nieko netrūksta. Pasakodama, dėl ko šeima persikėlė į Norvegiją, moteriškė prisiminė 2008 metų krizę. „Jūs gi prisimenate, kokie laikai buvo 2008 metais. Jie nuomojo butą Kaliningrade, už jį teko mokėti didžiulius pinigus. Tatjana nedirbo – Robertas jai pasakė: „Tu neturi dirbti, būk namie.“ Vėliau, kai jie persikėlė į Norvegiją, gimė du vaikai. Taigi, mano duktė atsidėjo vaikučių auginimui“, – tęsė N.Škrėt.
Tatjana ištekėjo už lietuvio Roberto prieš 15 metų. Vyras iš Tauragės dažnai dirbdavo Kaliningrade. Statybininko specialybę įgijęs Robertas puikiai išmano apdailos darbus, jis pirmas išvažiavo į Norvegiją apsižvalgyti ir kai rado gerai apmokamą darbą, išsivežė ten ir žmoną bei dukrą. Norvegijoje jiems gimė dar dvi dukrelės. „Jis labai darbštus. Teisingas vyras. Visada dirbo, dirbo ir dirbo. Auksinės rankos – puikus statybininkas“, – pasakojo apie savo žentą N. Škrėt.
Laiškuose – neviltis
N.Škrėt pasakoja, kad mergaitės dabar gyvena su visiškai joms svetimais žmonėmis, toje šeimoje kalbama tik norvegiškai. „O pas mus tik Evelina kalba norvegiškai. Šeimoje visi bendrauja rusiškai. Tatjana nemoka jokios kitos kalbos, jaunesnieji vaikai taip pat. Tik Robertas bando įgyti norvegų kalbos žinių, tačiau su darbdaviais dažniausiai bendrauja angliškai“, – sakė moteris.
T.Bendikienės klasės draugė Larisa Ceslik, gyvenanti Kaliningrade, papasakojo „Komsomolskaja pravda“ žurnalistams, kad iš draugės gauna žinių apie jų šeimos padėtį. T.Bendikienės laiškuose – neviltis. „Man liko tik melstis“, – rašo T.Bendikienė savo draugei.
Po skandalo – protesto akcijos
Kol šeima laukia galutinio teismo sprendimo ir viliasi, kad vaikai bus jiems grąžinti, dviejuose Norvegijos miestuose ruošiamos protesto akcijos. Jų metu bus išreikštas pasipiktinimas, kad vaikai be jokių tyrimų, po paprasto skundo gali būti atimti iš šeimos. „Tokia sistema piktina ne tik užsieniečius, bet ir norvegus“, – aiškina N.Škrėt.
Tuo tarpu Bendikų šeima laukia pagalbos iš Rusijos diplomatų. Šios šalies ambasada jau pažadėjo jiems gerą advokatą. Istoriją stebi ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas vaikų teisių klausimais Pavlas Astahovas.
Tačiau, remiantis Rusijos spaudos pranešimais, Rusijos diplomatai labai atsargiai vertina visą istoriją. Rusijos užsienio reikalų viceministras Vladimiras Titovas antradienį pareiškė naujienų agentūrai „RIA Novosti“, kad situacija su Bendikų šeima „labai supainiota“, bet pažadėjo, kad viskas bus išsiaiškinta.
Gyvenate užsienyje? Savo istorija pasidalinkite ikrauk@15min.lt arba patys publikuokite portale www.ikrauk.lt.
