Pirmieji sakiniai, dėliojami prosenelių kalba, reikalauja susikaupimo ir drąsos. Jos, beveik mėnesį Alantos ir Birštono stovykloje praleidusiems jaunuoliams, nestinga.
„Čia oras daug šviežesnis nei Sankt Peterburge. Lietuva, man atrodo, yra gražiausia pasaulyje. Čia labai daug gerų draugų suradau“, – pasakojo stovyklautoja Kristina Bankauskaitė.
Į stovyklą atvyko 45 lietuvių kilmės vaikai ir jaunuoliai iš Sankt Peterburgo, Petrozavodsko, Medvežjegorsko, Bratsko, Barnaulo, Ulan-Udė, Čitos lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų.
Mažiausiam stovyklautojui – vos ketveri.
„Atvažiavo šeimomis: tėčiai, mamos, vaikai, seneliai. Pamokos buvo gana sudėtingos, nes [mokinių] amžius labai skirtingas. Pavyzdžiui, vaikai dviejų valandų neišsėdi, tad su vaikučiais atskirai vyresnieji žaidė, piešė įvairiais žodžiais įvardindami lietuviškus daiktus“, – kalbėjo mokytoja Iveta Montvydienė.
Vaikai mokyti ne tik kalbos, liaudies dainų ir šokių. Vyko geografijos ir istorijos pamokos, pažintinės išvykos.
„Tikimės, kad kitais metais taip pat mus priims Lietuvos žemė. Vaikai galės toliau tobulinti lietuvių kalbą, žinias apie jos kultūrą ir pažinti savo antrąją tėvynę. Kiekvieno mūsų vienas iš tėvų – lietuvis, ir tai labai svarbu“, – tikino stovyklautoja Galina Plynius.
Tokią, lietuvių kalbos ir kultūros vasaros stovyklą, Rusijos Šiaurėje ir Sibire gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams Švietimo ir mokslo ministerija surengė pirmą kartą.
