Lietuvių mokslininkai tiria sroves, kurios žmones traukia į Baltijos jūrą

Pastarosiomis dienomis vėl pranešta apie naujas aukas, kurias pražudė pavojingos Baltijos jūros srovės. Vilniaus universiteto mokslininkai palydovais, GPS matuokliais ir batimetriniais tyrimais pirmą kartą sistemingai ieško tokių vietų visoje Lietuvos pakrantėje. Jų tikslas – suprasti, kur ir kada susiformuoja protrūkio srovės, jas nuspėti stebint palydovines nuotraukas ir taip padėti apsaugoti poilsiautojus.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Sekite 15min Google

Vilniaus universiteto mokslininkai tiria Baltijos jūros protrūkio sroves

Vilniaus universiteto mokslininkas Laurynas Jukna į Baltijos jūrą meta specialų plūdurą skirtą tirti protrūkio sroves / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

TAIP PAT SKAITYKITE: Paskelbė daugiau detalių, kaip prie Palangos tilto nuskendo 17-metis

Mokslininkai dirba bangose

Virš Baltijos pakibę sunkūs debesys. Vėjas gainioja smėlį, o viena po kitos krantą pasiekiančios bangos subyra į baltų putų juostas. Iš toliau jos atrodo vienodos, tačiau mokslininkams kiekvienas bangų mūšos linijos nutrūkimas gali būti ženklas, kad po vandeniu slypi gilesnis kanalas.

Paplūdimiu jūros link eina grupė žmonių. Du jų rankose neša ryškiai geltonus ir oranžinius, į nedidelius plūdurus panašius įrenginius. Jų spalvos šiame pilkame pajūrio peizaže atrodo beveik nenatūraliai ryškios. Tačiau taip ir turi būti – paleistus į bangas prietaisus vėliau reikės surasti kartais už kelių kilometrų nuo pradinės vietos.

Vienas komandos narių velkasi hidrokostiumą. Kitas tikrina prie matuoklių pritvirtintus GPS sekiklius. Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Rasa Janušaitė žvelgia į jūrą. Prieš leidžiant prietaisus reikia įvertinti bangas, vėją ir vietą, kurioje vanduo gali judėti kitaip, nei matoma nuo kranto.

Tyrėjai atvyko ieškoti vienų pavojingiausių, bet kartu sunkiausiai pastebimų Baltijos jūros srovių.