Tačiau duomenų apsaugos specialistai sako, jog saugumo spragų yra, ir ragina jas užkaišioti, nes latviškas scenarijus gali pasikartoti Lietuvoje, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Ekspertų vertinimu, patraukliausi kąsneliai įsilaužėliams – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), „Sodros“, Vidaus reikalų ministerijos ir bankų duomenų bazės. Jos gali sudominti tiek profesionalius įsilaužėlius, tiek informacinių technologijų srityje prakutusius vaikus.
„Prieš metus kalbėjau, kad nėra kokybiškai šifruojami duomenys, siunčiami iš VMI tinklalapio. Šiuo atveju kalbu apie duomenų apsaugą piliečiams deklaruojant turtą“, – pirštu į valstybinės sistemos skylę rodo bendrovės „Hostex“ verslo plėtros vadovas Martynas Nikolajevas, kuriam keista, kad net atvirai kalbant apie šį trūkumą valstybinės institucijos į jį žiūri pro pirštus ir iki šiol spraga neužtaisyta.
Toks darbas kainuotų nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų.
Leistis užliūliuojamiems „Sodros“ ir VMI atstovų kalbų apie duomenų saugumą neleidžia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Anot jos, viskas nėra taip gražu, kaip skelbia institucijų vadovai.
Inspekcijos atstovas Augustas Gadeikis sako, kad atliktos patikros valstybinėse ir privačiose įstaigose atskleidė ne vieną duomenų apsaugos trūkumą.
Lietuvoje skaičiuojama iki dešimties žmonių, kurie sugebėtų įsilaužti į mūsų valstybinių institucijų tinklalapius.
