Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 19, 12:28

Lietuvoje gyvena apie 200 karaimų, kalbą moka dešimtadalis

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 196 karaimų tautybės žmonės, per pastaruosius 60 metų jų sumažėjo daugiau nei per pusę – 54,6 procento, teigia Statistikos departamentas.
Penktadienį sostinės Žvėryno Karaimų gatvėje atidengtas gatvės puošybos elementas karaimų kalba
Karaimai / Sauliaus Žiūros nuotr.

Jis šiemet atliko specialų karaimų tyrimą Lietuvoje.

Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės Karinos Firkavičiūtės teigimu, jų bendruomenė niekada nebuvo didelė, ją, kaip ir visą visuomenę, paveikė bendros tendencijos.

„Manau, kad pagrindinė (bendruomenės mažėjimo – BNS) priežastis yra bendra – mažėjantis vaikų skaičius, senėjanti visuomenė. Bendros tendencijos yra nepaprastai aktualios ir karaimų bendruomenei. Kadangi ta bendruomenė niekada nebuvo didelė, joje tos tendencijos dar ryškiau ir skausmingiau matyti“, – BNS sakė K.Firkavičiūtė.

Be to, padaugėjus mišrių santuokų, dalis vaikų savęs nebepriskiria karaimams.

Anot tyrimo, dauguma karaimų yra gimę Lietuvoje, 8,6 proc. – Ukrainoje ir Rusijoje. 154, arba 78,6 proc., buvo grynieji karaimai, tai yra tėvo ir motinos tautybę nurodė taip pat karaimų.

Apklausos metu Lietuvoje gyveno 75 karaimų tautybės šeimos ir 43 mišrios šeimos.

Šios tautinės bendrijos atstovai išsiskiria savo kalba ir religija. Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų šiaurės vakarų (kipčiakų) grupei. Ja pasaulyje kalba vos 30 žmonių ir visi jie gyvena Lietuvoje. Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą.

„Tai išvis vieninteliai žmonės pasaulyje, kurie dar ta kalba kalba. Jokioje kitoje karaimų bendruomenėje ta kalba nebėra gyva – nei Ukrainoje, nei Rusijoje gyvenantys karaimai nebešneka šia kalba“, – pabrėžė K.Firkavičiūtė.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet mažiau nei dešimtadalis apklaustųjų nurodė, kad moka kalbėti ir rašyti karaimų kalba. Dauguma jų šios kalbos mokėsi namuose.

Kita vertus, apklausos metu karaimų kalbą gimtąja laikė 46 proc. žmonių, lietuvių kalbą – 42,2 proc., rusų – 10,2 procento.

Arkadijaus Babachino/Fotografas.co nuotr./Karina Firkavičiūtė
Arkadijaus Babachino/Fotografas.co nuotr./Karina Firkavičiūtė

„Akivaizdu, kad didesnė dalis žmonių, kurie pažymėjo, kad jų gimtoji kalba yra karaimų, jos nemoka, bet jie išlaiko ją kaip tradicinę vertybę savo sąmonėje. Mano galva, tai svarbūs duomenys, kurie parodo, jog tradicija yra nepaprastai svarbus ir reikšmingas dalykas, ateinantis su krauju, ir net veikiant tokiems sudėtingiems bei stipriems šiandieninio pasaulio veiksniams, tradicinį nusistatymą ir savo identiteto suvokimą vis dėlto dar galima išlaikyti“, – sakė K.Firkavičiūtė.

Anot jos, kalbos mokymui bendruomenė skiria daug pastangų: išleista vadovėlių, metodinės medžiagos, būdavo rengiamos kassavaitinės pamokos, stovyklos ir pan.

„Nemažai žmonių yra pasakę, kad norėtų išmokti karaimų kalbos, tačiau tam reikia ir paties žmogaus valios bei pastangų. Jei jis pats nenorės, turėdamas ir 15 vadovėlių nepasieks jokio rezultato“, – BNS steigė bendrijos vadovė.

Tuo metu karaimų tikėjimą išpažįsta 71,9 proc. apklaustųjų. Didžioji jų dalis nurodė, laikosi papročių ir religinių normų, dalyvauja religinių švenčių pamaldose, praktikuoja kasdienes maldas.

Kaip ir prieš 25 metus, dauguma karaimų įsikūrę Vilniuje, Trakuose ir Panevėžyje.

Šiais metais sukanka 625 metai, kai karaimų bendruomenė įsikūrė Lietuvoje. Beveik 400 karaimų šeimų į Lietuvą parsivežė Vytautas Didysis ir apgyvendino juos Trakuose. XV amžiuje Lietuvos karaimams suteiktos Magdeburgo (savivaldos) teisės.

Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Lietuvos karaimų metais.

Į statistinį tyrimą iš gyventojų registro buvo atrinkti visi Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę karaimų tautybės asmenys. Sąrašas papildytas šiųmetinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis bei Lietuvos karaimų bendruomenės sąrašais.

Apklausoje dalyvavo 118 namų ūkių, kuriuose gyveno nors vienas karaimų tautybės gyventojas. Apklausti 196 karaimų tautybės gyventojai, iš jų – 22 vaikai. Labai panašus tyrimas atliktas ir 1997 metais, todėl duomenis galima palyginti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min