Tyrimo duomenimis, lietuviai taip pat daug nepalankiau nei kitų ES šalių gyventojai vertina galimybę, jog valstybei vadovautų homoseksualus asmuo.
Mažiau nei Lietuvoje homoseksualų sakė pažįstantys tik Rumunijos gyventojai – 3 procentai, Bulgarijoje rodiklis toks pat, kaip ir Lietuvoje. Tuo metu Olandijoje teigiamai į klausimą, ar tarp draugų ar pažįstamų yra homoseksualų, atsakė 68 procentai apklaustųjų.
Pirmadienį Europos Komisijos skelbiamos apklausos duomenimis, Lietuvoje yra santykinai mažiau žmonių, kurie įžvelgia homoseksualų diskriminaciją: kad diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra paplitusi, nurodė 36 procentai apklaustųjų Lietuvoje, o ES vidurkis siekė 47 procentus.
Lietuviai daug nepalankiau žiūri į galimybę, kad valstybei vadovautų homoseksualus asmuo: 45 procentai sakė, jog jaustųsi labai nepatogiai, jei aukščiausią renkamą politinį postą užimtų gėjus ar lesbietė. Vidutiniškai ES šalyse tokio požiūrio buvo 12 procentų apklaustųjų.
Tuo metu dėl diskriminacijos etniniu pagrindu Lietuvos gyventojai mato daug mažiau problemų nei kitų ES šalių piliečiai. Tai, kad šalyje yra paplitusi diskriminacija dėl etninės kilmės, nurodė 26 procentai apklaustųjų – mažiausiai ES. Vidurkis 27-iose ES valstybėse narėse – 61 procentas.
Tyrimo duomenimis, paplitusią diskriminaciją dėl lyties Lietuvoje įžvelgia 33 procentai šalies gyventojų, dėl amžiaus – 59 procentai, dėl religijos ar įsitikinimų – 14 procentų (ES vidurkis – 39 procentai), dėl neįgalumo – 50 procentų.
„Eurobarometro“ apklausos duomenys surinkti prieš lapkričio 16–17 dienomis Stokholme rengiamą šių metų Europos aukščiausio lygio susitikimą lygybės klausimais.
Visoje ES apklausa atlikta gegužės – birželio mėnesiais. Lietuvoje buvo apklausti 1022 žmonės.
