Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvoje įteisinami privatūs detektyvai: kas galės jais tapti?

Arvydas Anušauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Arvydas Anušauskas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Seimas po svarstymo pritarė Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektui ir taip žengė realų žingsnį, kad Lietuvoje atsirastų legalių privačių detektyvų. Šiuo metu privačia detektyvine veikla gali užsiimti tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys be jokių apribojimų.

Tuo metu daugelyje pasaulio šalių privačių seklių ir detektyvų darbas jau senokai reguliuojamas įstatymais, o Lietuvoje tokia veikla galėjo užsiimti ir asmuo, padaręs korupcinio pobūdžio nusižengimus ar nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Įstatymo kūrimas pradėtas prieš ketverius metus. Vienas jo kūrėjų Seimo narys Arvydas Anušauskas – LRT Televizijos laidoje „Savaitėje“.

– Ar yra žinoma, kiek žmonių šiuo metu teikia privačių detektyvų paslaugas Lietuvoje?

– Na, tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet tai turėtų būti apie 100 žmonių, kurie užsiima ta veikla, kaip jie įvardija, jeigu įstatymas nedraudžia, vadinasi, leista.

– Tai pakalbėkime apie naująjį įstatymą. Kas galės tapti privačiu detektyvu pagal naująjį įstatymą?

– Žmogus, turintis koleginį aukštąjį išsilavinimą.

– Tai būtinai teisinis išsilavinimas?

– Nebūtinai, tačiau turės bet kokiu atveju išlaikyti egzaminą.

– Kur tą egzaminą laikyti, kas jį priiminės, kas bus tas, kuris nuspręs, kad žmogus tinkamas?

– Atsakinga priežiūros institucija, vis dėlto nusprendėme, bus VRM Policijos departamentas, nes, sutikime, kad dauguma privačių detektyvų ateina iš teisėsaugos institucijų su tam tikra patirtimi. Kartais ateina žmonės nušalinti nuo pareigų. Šitame įstatyme nepriekaištinga reputacija bus vienas iš pagrindinių reikalavimų.

Šitame įstatyme nepriekaištinga reputacija bus vienas iš pagrindinių reikalavimų

– Čia vienas iš mano klausimų, kas ta nepriekaištinga reputacija? Nušalintas nuo pareigų – tai viskas suprantama, bet turbūt tai platesnė sąvoka?

– Tai platesnė sąvoka, be abejo. Yra labai detaliai pateikta, na, kaip pavyzdį pasakysiu, įtariamas korupciniais nusikaltimais, nuteistas už tai, žmogus, pašalintas iš teisėsaugos intitucijų, negalės apsisukęs čia pat teikti privataus detektyvo paslaugas, nes jis neturės tam teisės. Pagal įstatymą neturės, dabar yra šiek tiek kita padėtis.

– Ar tiesa, kad jie negalės tuo pačiu metu dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir žvalgybos institucijose?

–  Be abejo. Jie, išėję iš tų institucijų, galės užsiimti privačia detektyvine veikla, jeigu turės kelių metų darbo stažą. Bet vienu metu dirbti ir naudotis tarnybine informacija, žinoma, kad ne.

– O kiek jiems tos institucijos privalės talkinti, ar galės privatus detektyvas savo tyrimo metu kreiptis į prokuratūrą, policiją?

– Kreiptis, kaip ir kiekvienas žmogus, privatus detektyvas gali bet kur. Na, pavyzdžiui, jeigu reikės vykdyti funkciją „kliento giminystės ryšių, biografijos, kitų duomenų apie klientą rinkimas jo prašymu“, tai šiuo atveju jis gali kreiptis į archyvus, gali kreiptis kur nori, kad gautų tą informaciją, bet pabrėžiu – oficialiu keliu. Neoficialios informacijos rinkimams yra nubrėžti rėmai, kad nebūtų pažeistos konstitucinės žmogaus teisės į privatų gyvenimą. Na, pavyzdžiui, viešoje vietoje galima surinkti tą informaciją, bet, jei jūs pradėsite atplėšinėti žmogaus laiškus ir skaityti privačią korespondenciją, čia bus akivaizdus įstatymo pažeidimas.

– O dabar taip vyksta?

– Dabar taip vyksta.

– O kiek tada galima apskritai privačiu detektyvu pasitikėti, nes, jeigu policija kažką tiria, tai dažnai būna sakoma „konfidencialu“, ji neteikia informacijos. Mes, žurnalistai, su tuo susiduriame, o privatus detektyvas, surinkęs informaciją apie mane ar mano prašytą asmenį? Kaip būti garantuotiems, kad tai neišlįs į viešumą?

– Šiuo atveju yra numatyti sutartiniai santykiai su klientu, kuris prašo tos informacijos. Kita vertus, tos informacijos prašymas turi būti pagrįstas. Negali apie bet ką, su kuo tu jokiais ryšiais nesusijęs, neturi jokių civilinių ar baudžiamųjų bylų su tuo asmeniu, jokių civilinių santykių prašyti surinkti informaciją. Tačiau surinkta informacija turės būti tvarkoma pagal privačių asmenų duomenų apsaugos įstatymą, t. y. privatus detektyvas pats už tai atsakingas, kad ta informacija nepatektų į trečias rankas. Dabar, surinkęs informaciją, gali pasidalinti ir su bičiuliais galbūt kokiomis intymiomis nuotraukomis ar dar kuo nors. Pagal šį įstatymą netektų licencijos verstis privataus detektyvo veikla.

– O kokios apskritai paslaugos bus leistinos teikti privatiems detektyvams, nes sakote, kad negalima rinkti informacijos apie asmenį, su kuriuo niekaip nesusijęs? Tai išeitų, jeigu aš užsimanysiu viską sužinoti apie kitame name gyvenantį žmogų, kuris ne vietoje stato automobilį, ir jis man nepatinka, tai negalima to daryti?

– Jeigu jūs iškelsite jam kokią nors civilinę bylą, kreipsitės į teismą, tai galėsite papildomus duomenis surinkti su privataus detektyvo pagalba, bet turi būti toks mano minėtas pagrindas. Jeigu jūs susiję su žmogumi kažkokiais darbo santykiais, verslo santykiais, jeigu klientas paprašys jo valdomose patalpose užtikrinti jų apsaugą, konfidencialumą galbūt nuo pasiklausymo, tačiau, jeigu privatus detektyvas susidurs su teisėsaugos institucijos veikla, kuria irgi renkama informacija, tai jo veikla neturi trikdyti teisėsaugos institucijų veiklos.

– O ar kokios nors techninės priemonės bus leistinos, tarkime, pokalbių pasiklausymas?

– Taip, techninės priemonės leistinos, tačiau jos turi atitikti visų įstatymų reikalavimus. Na, pavyzdžiui, jeigu jūs pamėginsite techninėmis priemonėmis blokuoti teisėsaugos institucijų naudojamas technines priemones, tai bus įstatymo pažeidimas. Šiuo atveju yra numatyta, kad renkant informaciją, galima naudotis techninėmis priemonėmis, tačiau jos neturi pažeisti žmogaus privataus gyvenimo teisių. Pavyzdžiui, jeigu kas nors užsimanys paskaityti jūsų elektroninį paštą, turiu pasakyti, tai bus pažeidimas.

– O jeigu kas nors užsimanys paklausyti mano telefoninių pokalbių?

– Viskas, kas neleidžiama įstatymu, juk ir teisėsauga negali sugalvojusi be teismo leidimo to daryti, tai šiuo atveju taip pat... Gali išgirsti jūsų pokalbį kokioje nors viešoje erdvėje kalbantis telefonu, tai čia kitas dalykas, tačiau klausytis iš tikrųjų teisės neturi.

– Jūs sakote, kad santykiai su klientu bus reglamentuoti, kaip? Tai bus žodinis mūsų susitarimas ar mes turime rašytis sutartį?

– Taip, sutartis, sutartiniai santykiai.

– O kas tą sutartį tvirtina?

– Pats privatus detektyvas ir klientas.

– Savo parašais?

– Be abejo, tai yra privalomas reikalavimas, nes, jeigu privatus detektyvas užsiima labai jautria sfera, tai yra privatūs žmonės, su privačiu gyvenimu, privatus jų verslas, tai iš tikrųjų konfidencialumo reikalavimai ir visi kiti, tokie sutartiniai santykiai tiesiog privalomi. Juk dabar praktiškai kiekvienas žmogus gali pasiskelbti privačiu detektyvu, nusipirkti kinietiškos pasiklausymo technikos ir klausytis kaimynų pokalbių, įrašinėti bet ką ir vaizduoti privatų detektyvą. Po šio įstatymo bus numatyta tvarka ir, kaip minėjote, legalūs detektyvai atsiras Lietuvoje.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min