Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvoje keli žmonės stebimi dėl galimų ryšių su teroristais, bet didelės grėsmės nėra

Teroristas prie kompiuterio
Teroristas prie kompiuterio
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvoje yra keli asmenys, kurie gali būti susiję su teroristais ir jie yra stebimi, trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, kuriame buvo aptarta terorizmo grėsmė Lietuvai, pranešė šio komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Tokia informacija yra renkama Valstybės saugumo departamente (VSD), apie šiuos asmenis duomenis turi VSD. Jei tokie asmenys juda, tai informacija apie juos perduodama ir kitoms šalims. Jie yra stebimi. Jų yra nedaug. Jų negali priskirti prie teroristų tiesiogiai, bet tai yra žmonės, kuriuos reikia stebėti. Jie gali kelti įtarimų“, – teigė A.Paulauskas.

Jie yra stebimi. Jų yra nedaug. Jų negali priskirti prie teroristų tiesiogiai, bet tai yra žmonės, kuriuos reikia stebėti. Jie gali kelti įtarimų, – kalbėjo A.Paulauskas.

Pasak jo, šiuo metu nėra nustatyta, kad nors vienas lietuvis būtų tarnavęs ar šiuo metu tarnautų Sirijoje.

„Mes uždavėme klausimą, ar nėra lietuvių grįžusių iš Sirijos ar tarnaujančių Sirijoje, tai buvo atsakymas, kad ne. Tačiau Europolo duomenimis, Europoje šiandien yra 2,5 tūkst. Europos piliečių, kurie yra grįžę iš Sirijos ir, aišku, kad dėmesys jiems yra padidintas“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
 
Grėsmė žema, bet ne nulinė

Pasak A.Paulausko, tai, kad Lietuvoje neveikia su „Islamo valstybe“ ar kitais teroristais siejamos organizacijos, nereiškia, kad mūsų valstybė gali nusiraminti ir nebesirūpinti terorizmo grėsme.

„Grėsmė yra žema. Tai reiškia, kad tokio akivaizdaus pavojaus nėra. Tačiau, žinoma, teroristai visada smogia ten, kur mažiausiai tikimasi. Todėl žinodami europinį ir pasaulinį kontekstą, negalime pasakyti, kad viskas gerai, atsipalaiduokime“, – teigė A.Paulauskas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Artūras Paulauskas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Artūras Paulauskas

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina taip pat tvirtino, kad grėsmė yra sąlyginis dalykas.

Ar Prancūzijoje, ar Breiviko atveju, kurį visi atsimenate, kas nors sakė, kad grėsmė padidėjusi? Niekas nesakė. Paukšt, ir atsitiko įvykis, – nusiraminti neragino G.Grina.

„Kategoriškai teigti negalėčiau, kad grėsmė padidėjusi, bet pažiūrėkime buitiškai. Kiekvieną kartą, kaip ir Prancūzijoje, ar Breiviko atveju, kurį visi atsimenate, kas sakė, kad grėsmė padidėjusi? Niekas nesakė. Paukšt, ir atsitiko įvykis. Todėl svarbiausia, ne grėsmės augimas, o visuomenės pasiruošimas reaguoti“, – teigė jis.

G.Grina tikino, kad VSD atlieka savo pareigas ir renka informaciją, teikia ją atsakingoms institucijoms.

Tiesa, jis pripažino, kad su teroristais galbūt susijusius asmenis kontroliuoti sunku, kol konkrečiai negaunama faktų. „O jų aš viešai niekada nesakysiu, kaip nesakysiu, ką tikriname, o ko ne“, – nukirto VSD vadovas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Gediminas Grina
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Gediminas Grina

VSD nebenori atsakomybės

Pagal veikiantį Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą kovą su terorizmu turėtų koordinuoti VSD, tačiau realiai, pasak A.Paulausko, VSD tuo neužsiima ir nenori užsiimti. 

„Jie lyg ir įgalioti, bet to nevykdo. Resursai gal ir yra, bet trūksta noro. Jie teigia, kad žvalgybos institucijos neturėtų koordinuoti vyriausybinio lygmens įstaigų“, – pripažino A.Paulauskas.

Todėl, pasak jo, komitetas nutarė atsižvelgti į VSD vadovo G.Grinos pasiūlymą ir iš VSD kovos su terorizmu koordinavimą perleisti vidaus reikalų ministrui.

VSD policijai atidavė kovos su terorizmu darbus, bet ne žmones ir ne pinigus.

Tam reiktų pakeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Vyriausybės nutarimą.
 
Be to, pasak A.Paulausko, specialiai kovai su terorizmu VSD anksčiau veikęs padalinys dabar, kai departamentas neteko teisės vykdyti ikiteisminių tyrimų, yra perkeltas į policiją.

„Ten dabar dirba vienuolika žmonių, bet viskas išlaikoma iš vidinių resursų. Tai yra papildomų resursų šiam padaliniui nebuvo teikiama, nors savo laiku VSD turėjo departamentą kovai su terorizmu ir turėjo specialių lėšų jo veiklai. Deja, veiklą perdavus, nei lėšų, nei žmonių perduota nebuvo“, – apgailestavo A.Paulauskas.  
 
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas komentarų po Seimo komiteto posėdžio nedalijo.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas

Pastatus reikia saugoti akyliau

Anot A.Paulausko, per posėdį nutarta daugiau dėmesio skirti Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybinių institucijų ir Lietuvos energetinių objektų apsaugai.

„Spręstinų klausimų yra. Dėl pastatų reikalinga tvarka, reikia daugiau pastatų savininkų nuomonės, kaip atskirti saugos zonas, automobilių aikšteles. Kol kas tie klausimai nėra sprendžiami“, – pripažino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Kitą savaitę komitetas ketina vykti pasižiūrėti, kaip saugomas suskystintų dujų terminalas, kiti energetikos objektai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min