Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvoje plinta pavojinga paukščių gripo atmaina. Ką būtina žinoti?

Indijos vištų fermoje aptiktas paukščių gripo virusas.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Indijos vištų fermoje aptiktas paukščių gripo virusas.
Šaltinis: 15min
4
A A

Savaitės pradžioje Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmasis užsikrėtimų paukščių gripu atvejis, informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Nuo šio viruso Kaune nugaišo kelios gulbės. Lietuvoje nustatyta paukščių gripo atmaina H5N8 pastaruoju metu plinta daug kur Europoje. Žmonėms ji nepavojinga, bet naminiams paukščiams – pavojinga ir net labai, sako specialistai.

Portalas 15min atsako į svarbiausius klausimus apie paukščių gripą, jo pavojų bei kaip apsaugoti savo ūkio paukščius nuo užsikrėtimo šia liga.

Kas yra paukščių gripas?

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Paprastai, migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo viruso nešiotojai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui.

Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta.

Šiemet Lietuvoje pirmą kartą nustatyta paukščių gripo viruso atmaina H5N8.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Nyderlanduose dėl paukščių gripo išpjauta 190 tūkst. ančių
AFP/„Scanpix“ nuotr./Nyderlanduose dėl paukščių gripo išpjauta 190 tūkst. ančių

Kuo H5N8 atmaina skiriasi nuo kitų ligos atmainų? Ar ji pavojinga žmonėms?

Nuo kitų paukščių gripo atmainų H5N8 atmaina skiriasi tuo, kad žmonių sveikatai grėsmės bent jau kol nekelia, bet yra ypatingai patogeniška naminiams paukščiams, 15min sakė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

„Prieš tai plitusios atmainos – H1N1, H5N7 – būdavo patogeniškos ir žmonėms. Tai reiškė, kad jos žmonėms sukeldavo gripo simptomus ir netgi mirtis. Šitas virusas patogeniškas išskirtinai naminiams paukščiams. Kol kas, kiek buvo atlikta tyrimų ir vertinta rizikų, nebuvo įrodyta, kad H5N8 atmaina galėtų užsikrėsti žmonės“, – teigė M.Masiulis.

Specialistas pripažino, kad egzistuoja pavojus, jog virusas mutuos ir taps pavojingu žmonėms, tačiau, jo teigimu, kol kas ši tikimybė tik teorinė.

„Virusai turi savybę mutuoti. Daugėjant užsikrėtimų virusu atvejų laukinėje faunoje, daugėja protrūkių ir tarp naminių paukščių. Žinoma, keičiasi ir viruso savybės. Neatmetama, kad jis gali pasikeisti. Bet tas virusas, kuris šiandien cirkuliuoja Europos Sąjungoje ir kuris nustatytas pas mus, kol kas žmogui tikrai nėra patogeniškas“, – sakė M.Masiulis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hekendorpo fermoje aptiktas paukščių gripas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hekendorpo fermoje aptiktas paukščių gripas

Specialisto teigimu, pirmą kartą ši atmaina fiksuota buvo dar 1983 m. Tačiau dabartinis jos plitimas prasidėjo 2016 m.

Kaip perduodamas virusas?

Pasak M.Masiulio, viruso perdavimas yra susijęs su įvairiomis paukščių išskyromis. Ligą platina paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie savo išskyromis užkrečia aplinką. Naminiai paukščiai gali užsikrėsti patekę į užkrėstą aplinką – lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį.

Pavyzdžiui, užkrėstose išmatose virusas aptinkamas 44–105 dienas, tačiau tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę. Oru paukščių gripas neplinta.

Kokiems paukščiams šis virusas yra labiausiai pavojingas?

Virusas pavojingas visiems naminiams paukščiams, neišskiriant nė vienos jų rūšies, pažymi M.Masiulis. Ūkyje laikomų paukščių mirtingumas gali siekti 100 procentų.

„Virusas pavojingas ir broileriams, ir vištoms dedeklėms, ir kalakutams, ir antims, ir žąsims, ir netgi stručiams. Jis tuo ir yra pavojingas, kad sukelia problemas išskirtinai naminiams paukščiams“, – sako M.Masiulis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijos vištų fermoje aptiktas paukščių gripo virusas.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijos vištų fermoje aptiktas paukščių gripo virusas.

Kokia tikimybė, kad H5N8 paukščių gripo atmaina plis ir toliau?

M.Masiulio teigimu, pavojus išlieka labai didelis.

„Ne tik pas mus plinta tas virusas. Jis greitai plinta didelėje Europos Sąjungos dalyje. Žiūrint statistiškai, nuo praėjusių metų spalio, kai buvo užfiksuotas tiek atvejų, tiek protrūkių skaičiaus padidėjimas, jau užregistruota 1040 atvejų tarp laukinių paukščių ir daugiau negu 900 židinių naminių paukščių populiacijoje“, – sako M.Masiulis.

Pasak M.Masiulio, daugiausia H5N8 paukščių gripo atmainos atvejų laukinėje gamtoje nustatyta Vokietijoje – beveik 300. Apie naujus atvejus pranešama kasdien. Per 60 atvejų užfiksuota ir Lenkijoje. Apie pirmuosius paukščių gripo atvejus šią savaitę pranešė ir Kaliningrado sritis.

„Taigi, kaimyninės šalys jau tikrai yra užsikrėtusios ir virusas cirkuliuoja. Situacija yra nepalanki ir dėl pavasarinės paukščių migracijos, intensyvaus laukinių vandens paukščių judėjimo. Virusas gali išplisti pakankamai dideliais atstumais. Ar tai bus epidemija, ar pandemija, kol kas sunku prognozuoti. Bet situacija bent jau visą kovo mėnesį tikrai išliks nepalanki“, – sako M.Masiulis.

Kaip VMVT kovoja su šia grėsme?

VMVT išleido įsakymą, nuo kovo 1 d. uždraudžiantį naminius paukščius laikyti lauke.

„Paukščiai turi būti uždaryti patalpose. Jei tokios galimybės nėra, erdvės, kurioje gyvena paukščiai, išėjimo į lauką aikštelės turi būti iš visų pusių užtvertos, o viršus – uždengtas stogu arba tinklu“, – teigia M.Masiulis.

Taip pat VMVT nurodo, kad negalima girdyti paukščių vandeniu iš atvirų vandens telkinių, nes šie gali būti užteršti užkrėstomis paukščių išskyromis ar išmatomis.

Be to, VMVT nurodymu paukščių pašaras turi būti laikomas laukiniams paukščiams ir gyvūnams neprieinamose vietose. Taip pat reikėtų izoliuoti naminius paukščius nuo vietų, patrauklių praskrendantiems laukiniams paukščiams, pavyzdžiui, atvirų vandens telkinių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nemune ties Kaunu būriuojasi paukščiai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nemune ties Kaunu būriuojasi paukščiai

VMVT taip pat yra patvirtinusi neatidėliotinos veiklos planą, pagal kurį atlikti teoriniai ir praktiniai pareigūnų mokymai imituojant ligos protrūkį. Dėl paukščių gripo grėsmės įvestas sustiprintas budėjimo režimas ir atsakingi asmenys įpareigoti stebėti paskirtas teritorijas. Sukauptos būtinos įrangos ir dezinfekcinių medžiagų atsargos, apsaugos priemonės, kurių prireiktų pasireiškus paukščių gripo protrūkiui.

Be to, įvesta griežtesnė pasienio, paukščių laikymo ir pardavimo vietų veterinarinė kontrolė. Į Lietuvą uždrausta importuoti paukščius iš tų šalių, kuriose patvirtintas paukščių gripas. Prekyba paukščiais leidžiama tik specializuotose parduotuvėse, o paukščių parodas, muges ir pasirodymus, kuriuose demonstruojami paukščiai, leidžiama tik turint apskričių, miestų ir rajoninių VMVT leidimus.

Kaip atpažinti, kad paukščiai ūkyje užsikrėtė paukščių gripu?

VMVT specialistas teigia, kad pirmiausia tai parodo klinikiniai požymiai.

„Paukščiai nustoja lesti, nustoja gerti, tampa apatiški, mieguisti. Būna, patinsta jiems galvos, kaklai, pamėlynuoja barzdelės, pasmakrės. Tokie vizualiai pastebimi dalykai. Kitas dalykas – sumažėjęs kiaušinių dėslumas, padidėjęs mirštamumas, sergamumas bei sumažėjęs vandens kiekio ir pašaro suvartojimas“, – sako M.Masiulis.

Pasak jo, kilus bet kokiam įtarimui apie paukščių sveikatos būklės pasikeitimą, reikia nedelsiant kreiptis į teritorinį VMVT padalinį ir informuoti, kad būtų paimti mėginiai.

Oficialiai nustačius paukščių gripą ir siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui į kitas paukščių laikymo vietas (ūkius), 3 km spinduliu būtų paskerdžiami ir vėliau saugiai sunaikinami ne tik sergantys paukščiai, bet ir visi kiti ligos židinyje esantys paukščiai. 10 km spinduliu būtų paskelbiama stebėjimo zona, kurioje ribojamas paukščių vežimas, žmonių judėjimas, statomi dezinfekciniai barjerai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dezinfekuojami naminiai paukščiai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dezinfekuojami naminiai paukščiai

Ką daryti pastebėjus nugaišusį laukinį vandens paukštį?

VMVT atkreipia dėmesį, kad bet kokiam asmeniui radus laukinį vandens paukštį, jo reikėtų neliesti ir apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

VMVT informuoti galima visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403.

Kaip paukščių gripas pasaulyje plito anksčiau?

Iki šiol didžiausią pavojų žmonėms kėlusi paukščių gripo atmaina buvo H5N1. Ši atmaina yra pavojinga ir žmonėms. Pirmasis užsikrėtimas ja fiksuotas 1997 m. Daugiausia šia liga buvo užsikrečiama per kontaktą su sergančiais paukščiais.

Žmonių mirtingumas nuo šios ligos siekia 60 proc. Nuo 2003 m. iki 2013 m. liepos mėn. H5N1 virusu užsikrėtė bent 633 žmonės, iš kurių 377 mirė, daugiausia Azijoje.

Siekiant kovoti su šio viruso plėtra, Azijoje, Afrikoje ir Europoje buvo išžudyta milijonai paukščių. Kai kurie mokslininkai išreiškė susirūpinimą, kad, mutavus paukščių gripui, jo atmainos gali tapti pavojingos žmonėms, o jis pats gali tapti perduodamas iš žmogaus žmogui.

Dabartinis H5N8 viruso atmainos protrūkis Europoje prasidėjo 2016 m. Iki šiol jis buvo nustatytas maždaug 40-yje pasaulio šalių.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min