Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos 100-mečio programa: grandioziniai projektai virsta neįgyvendintais pažadais

Stadionas ant Šeškinės kalno iš paukščio skrydžio
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Stadionas ant Šeškinės kalno iš paukščio skrydžio
Šaltinis: 15min
11
A A

2018 m. vasario 16 d. Lietuva švęs valstybės atkūrimo šimtmetį. Planai iš tiesų įspūdingi. Baigti daugiafunkcinį stadioną, Kongresų ir Valdovų rūmus, rekonstruoti Signatarų namus, Užsienio reikalų ministerijos pastatą Kaune, sutvarkyti Kalnų parką ir Lukiškių aikštę, pastatyti bent tris naujus paminklus sostinėje, sukurti kino filmus.

Liko vos pusantrų metų ir jau aišku, kad ne viskas bus spėta. Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad Šeškinės daugiafunkcio komplekso projektas į priekį juda labai lėtai. Valdovų rūmams užbaigti skirti pinigai perskirstyti. Kyla daug klausimų dėl Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos kainos. Kino filmai taip ir nepradėti, bet svarstoma statyti operas. Ietys lūžta ir dėl paminklų Vilniuje.

Daugiau kaip 100 projektų

Valstybės atkūrimo šimtmečio programa patvirtinta dar 2012 m. „Lietuvos valstybės sukaktį pažymės visa šalis. Pirmąkart bus minimas jubiliejus daugelyje šalies vietų. Valstybingumui, jo apgynimui nusipelnė visi šalies regionai: Suvalkija davė tautos lyderius ir daugiausia savanorių, Aukštaitija atrėmė bolševikų agresiją, Žemaitija – bermontininkus, Dzūkija nešė kovų su lenkais naštą“, – rašoma joje.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų

Programoje nurodyti iš tiesų įspūdingi planai. Numatoma įvykdyti ne mažiau kaip 100 mokslinių tyrimų, leidybos, švietimo, kultūros, visuomeninių, rinkodaros ir komunikacijos projektų, atidengti ne mažiau kaip 25 naujus istorinės atminties įamžinimo paminklus, renginiuose turėtų dalyvauti ne mažiau nei milijonas žmonių.

Programoje numatoma sutvarkyti Lukiškių aikštę ir Kalnų parką Vilniuje, sukurti kino filmus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, renovuoti pastatą, kuriame tarpukaryje veikė Lietuvos užsienio reikalų ministerija Kaune, S.Daukanto gatvėje, renovuoti Signatarų namų pastatą Vilniuje, Pilies gatvėje, baigti Valdovų rūmus, suremontuoti buvusius Prezidento rūmus Kaune, rekonstruoti Vilniaus sporto rūmus.

Taip pat numatyta Vilniuje, Šeškinėje, baigti nacionalinį daugiafunkcį sveikatinimo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksą.

Vilniuje turėtų atsirasti ir naujų paminklų. Vyriausybė numatė sostinėje pastatyti paminklą pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, Jonui Basanavičiui ir broliams Vileišiams. Pastariesiems paminklas turėtų atsirasti Tado Kosciuškos skvere.

Lygina su VEKS

Pasiruošimo procese dalyvaujantys ekspertai gūžčioja pečiais ir politikų užmojus jau lygina su 2009 m. vykusiais „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (VEKS) renginiais.

Klausimų kyla ne tik dėl didingų planų įgyvendinimo kainos, bet ir dėl laiko, kurio lieka vis mažiau. Norint spėti, daugelis darbų turėtų vykti jau šiuo metu, bet taip nėra. Antai, Šeškinės stadiono darbai nepradėti ir iki šiol neaišku, kas juos vykdys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Stadionas ant Šeškinės kalno iš paukščio skrydžio
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Stadionas ant Šeškinės kalno iš paukščio skrydžio

Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos konkursas atšauktas, kai jame tinkamą pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis. Su juo pradėtos derybos, tačiau klausimų kyla dėl pasiūlytos kainos.

Net tokios smulkmenos kaip paminklai kelia daug aistrų. Paminklo J.Basanavičiui tema net tapo vieno didžiausių korupcijos skandalų Lietuvoje epizodu, tiriant buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“.

Paminklo A.Smetonai klausimas taip pat nebus paprastas. Ši istorinė asmenybė kelia daug prieštaringų jausmų, o šiuo metu Vilnių valdantys liberalai vargu ar norės miestą papuošti šiuo postamentu.

Stadiono pabaigti tikrai nespės

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas ir pasiruošimo Valstybės atkūrimo šimtmečiui darbo grupės vadovas Rimantas Vaitkus 15min teigė, kad daugelis darbų bus atlikti laiku, tačiau net ir optimistiškiausiomis prognozėmis, Šeškinės stadiono per pusantrų metų baigti nepavyks.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimantas Vaitkus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimantas Vaitkus

„Yra paskelbtas tarptautinis konkursas Nacionalinio stadiono statyboms. Lėšos skirtos ir Kongresų rūmams. Rodos, ir rangos sutartis jau pasirašyta. Žinoma, turiu pasakyti, kad šie du objektai smarkiai vėluoja. Dėl Nacionalinio stadiono metus ginčytasi, kaip operatorius jį valdys. Kol kas nėra pasibaigęs konkursas dėl statytojo. Panašu, kad stadionas gali būti nespėtas pastatyti“, – teigė jis.

R.Vaitkus patikino, kad ir Valdovų rūmų baigimo klausimas vis dar atviras, nes skirtas lėšas teko išdalinti kitiems: „Pinigai Valdovų rūmams pabaigti skirti šiais metais. Dalis jų buvo permesti į Martyno Mažvydo biblioteką ir Kauno teatrą.

Tie objektai buvo statomi labai ilgai – 12 metų, todėl norėta juos pabaigti. Manau, kad Valdovų rūmai iki šimtmečio minėjimo bus sutvarkyti. Panašu, kad ir Kongresų rūmai bus baigti. Šeškinės stadionas, atrodo, kad nebus. Derinimai užtruko per ilgai.“

Darbo grupės vadovas sutiko, kad paminklai yra jautri tema ir be savivaldybės pritarimo jų statyti neįmanoma. „Dėl J.Basanavičiaus paminklų viskas gerai. Savivaldybė galiausiai apsisprendė dėl vietos. Dabar ieškosime finansavimo aikštės sutvarkymui. Vyriausybė skyrė šiek tiek lėšų paminklui, bet tikimės, kad paminklas bus pastatytas už mecenatų lėšas.

Viena vyriausybė negali nieko padaryti. Tokius projektus įgyvendina savivaldybės, o čia ir prasideda keblumai. Savivalda naudojasi savo teisėmis. Negalima statyti jokio paminklo, jei savivaldybė jam neskiria ploto.

Planavom sutvarkyti K.Sirvydo skverą, bet savivaldybė nesutiko. Buvo pasirinkta kita vieta prie filharmonijos. Savaime suprantama, visos tos diskusijos užsitęsė labai ilgai“, – sakė R.Vaitkus.

Prezidentas A.Smetona su šeima
Prezidentas A.Smetona su šeima

Paklaustas, ar diskusijos dėl A.Smetonos paminklo neužsitęs dar ilgiau, R.Vaitkus atsakė: „Tai sudėtingas klausimas, bet yra įsipareigojimas. Istoriškai žiūrint, A.Smetona buvo Lietuvos prezidentas, jam pastatytas paminklas Kaune, istorinėje prezidentūroje, jis turėtų būti ir Vilniuje. Tačiau dar nepradėtos diskusijos dėl paminklo vietos.“

Ne mažiau klausimų lieka ir dėl suplanuotų kino filmų. Likus vos pusantrų metų turėtų būti aišku, kas imsis jų kūrybos.

„Kol kas mes iš Kultūros ministerijos nematėme pasiūlymo dėl konkretaus filmo. Yra kalbama apie operas. Viena jų „Vytautas Didysis“. Dar vieną operą pasiūlė pastatyti išeivijos lietuviai. Jau 2017 m. galima teigti paraiškas šimtmečio minėjimui. Tam yra numatyta 150 tūkst. eurų. Norime, kad ta suma padidėtų, tam reikės sutarimo su Kultūros ministerija, kad dalį pinigų būtų galima skirti per Kultūros rėmimo fondą. Pagrindiniai renginiai ir pagrindinis finansavimas bus skirtas 2018 m.“, – teigė R.Vaitkus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min