Sekite 15min Google
Joje įamžinta tarpukario laikinosios sostinės istorija ir UNESCO pripažintas modernizmas.
Monetos dizainas atspindi Kauną kaip dviejų upių santakos miestą, buvusią laikinąją sostinę ir tarpukario modernizmo lopšį, teigia Lietuvos bankas.
Averse – miesto panorama. Kompozicijos pirmajame plane matyti Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia, už jos – Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika, Perkūno namas, centre – Kauno rotušė, šalia kyla Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios bokštai, fone ryškėja Kauno pilis.
Dešinėje monetos pusėje – laikinosios sostinės modernizmo simboliai: Kauno centrinis paštas ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gamtos plastika monetos kairėje gyvai atsveria griežtas urbanistines formas.
Bendras monetos tiražas siekia 0,5 mln. vienetų.
Monetos pristatymas taps Lietuvos banko rūmuose rengiamo atvirų durų renginio „Spręsk pats. Vakar. Šiandien. Rytoj.“ atidarymo akcentu, pranešė Lietuvos bankas.
Per atvirų durų renginį rūmus bus galima pažinti savarankiškai, naudojantis audiogidu arba dalyvaujant ekskursijose su gidais. Taip pat veiks interaktyvios „Spręsk pats“ finansinio raštingumo stotelės ir vaikų zona.
Lietuvos banko rūmai Kaune – vienas prabangiausių ir reprezentatyviausių tarpukario Lietuvos pastatų.
Kaunui tapus Lietuvos sostine, 1924 metais paskelbtas tarptautinis banko statybos konkursas. Nors jį laimėjo prancūzų firma, galutinį projektą pavesta parengti architektui Mykolui Songailai. 1925 metais pradėta statyba baigta 1929 metais.
Rūsyje, po erdvia operacijų sale, įrengtos saugyklos ir seifai, kurie apsaugoti tris tonas sveriančiomis angliškomis „Milners“ firmos seifinėmis durimis, rakinamomis trimis skirtingais raktais. Už jų saugykloje išdėliota apie 2 tūkst. privačių seifų.
Banko administracinėse patalpose įrengtos audiencijų, banketų salės, biblioteka, ovalus premjero Augustino Voldemaro kabinetas, taip pat Vyriausybės vadovo aštuonių kambarių butas, pirmasis liftas.
