„Politikai turėtų normaliai apsvarstyti, ar tas eksperimentas (perduoti šilumos ūkį privačioms bendrovėms – BNS) pasiteisino, o jeigu ne – daryti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė centrinio banko atstovas.
„Prisiminkime, kad daugiau kaip prieš 10 metų taip ir buvo – šilumos ūkis priklausė „Lietuvos energijai“ ir buvo visiškai integruotas į valstybinę energetinę sistemą, bet po to buvo pradėtas eksperimentas – eksperimentas tiek su elektros ūkiu, kaip žinome, tokia mirties kilpa įvyko, kai buvo išskaidyta, privatizuota ir po to vėl teko, deja, grįžti į pradinę padėtį – aišku, tos mirties kilpos metu kažkas visai neblogai pasišildė. Lygiai taip pat su šilumos ūkiu – eksperimentas buvo padarytas, ir dabar jau galime vertinti, ar jis pasiteisino. Mano kuklia nuomone, kaip ekonomisto, yra argumentų, kodėl politikai turėtų grįžti prie šito klausimo“, – kalbėjo R.Kuodis.
Pasak jo, vienas argumentų – faktas, jog ten, kur šilumos ūkį kontroliuoja privačios bendrovės, šiluma kainuoja 15 proc. brangiau nei kitur.
„Antras dalykas, ką mes pastebime Lietuvoje, kad privatūs monopolijų valdytojai yra ganėtinai agresyvūs – jie kai kada perka įstatymus, kai kada daro kitus triukus, kad apeitų reguliavimą – pavyzdžiui, perkant kurą, biokurą iš su jais susijusių įmonių. Tuomet reguliavimas apeinamas, pelnas nusėda kažkurioje kitoje grandinėje, jis vartotojams nematomas“, – sakė R.Kuodis.
Trečia priežastis, anot ekonomisto, svarstyti idėją į valstybės rankas grąžinti šilumos ūkį – „korupcinis rezginys aplink monopolijas“.
„Iš esmės tos monopolijos pradeda šokdinti valdžią, o ne atvirkščiai, kaip turėtų būti“, – sakė R.Kuodis.
Sostinės meras A.Zuokas, kurio pasiūlymai dėl šilimos ūkio nuolat sulaukia premjero ir energetikos ministro kritikos, teigia pritariantis tokiai idėjai – anot jo, visa sprendimų galia dėl šilumos ūkio – nustatyti šilumos ūkio tarifus, gamybos kvotas ar skirstyti paramą perėjimui prie biokuro – faktiškai yra nacionalinio lygio.
„Šiandien savivaldybės nelabai turi svertų ir galimybių iš esmės keisti šilumos ūkio situacijos be pritarimo ar supratimo nacionaliniu lygmeniu“, – kalbėjo A.Zuokas.
Vilniaus meras kalbėjo, jog pavasarį siūlyta Vyriausybei bendrai pirkti kurą visoms savivaldybėms – tiek biokurą, tiek dujas iš Rusijos koncerno „Gazprom“, tačiau pritarimo nesulaukta.
„Mes, kaip savivaldybės atstovai, galime pasakyti, kad Vyriausybė dažniausiai proteguoja ar prižiūri savo pavaldume esančias įmones, pavyzdžiui, Lietuvos elektrinės atveju, kai jiems duoda skirtingas gamybos kvotas, ar Vyriausybė nutaria paremti šilumos ūkį, kur jų partijos atstovai vadovauja miestui, o atvirkščiai padaro, kur yra kitų partijų atstovai. Vienose rankose esantis šilumos ūkis leistų išvengti spekuliacijų ir pagaliau būtų aišku, kas už ką atsako“, – kalbėjo Vilniaus meras.
