Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaunas – Lietuvos duobių sostinė

Tunelio gatvėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Tunelio gatvėje
Šaltinis: 15min
0
A A

Kauno gatves nusėjusios duobės automobilius šiais metais apgadino mažiausiai 150 vairuotojų. Tiek skundų sulaukė policija. Tikėtina, kad nelaimėlių yra daug daugiau, mat Kaune galioja taisyklė – įvažiavai į duobę, mokėk baudą.

Savivaldybė, kuri yra miesto gatvių savininkė ir jomis turi rūpintis, aiškina gaunanti per mažai pinigų jų tvarkymui. Šiemet duobių lopymui skiriama apie 2 mln. Lt, o apskritai gatvių tvarkymo darbams iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kaunas gaus beveik 9,9 mln. Lt (pernai – 12 mln. Lt).

Valdininkai pripažįsta, kad lopymas – tik trumpalaikį poveikį turintis brangus sprendimas, nes po stipresnio lietaus ar temperatūrų pokyčių duobės vėl atsiveria. Idealiausias sprendimas – atnaujinti visą gatvės dangą arba bent jau kai kurias jos atkarpas, tačiau tam nėra pinigų. Paskaičiuota, kad iš pagrindų atnaujinti Kauno gatves reikėtų apie 0,5 mlrd. litų. Kol kas tokia suma atrodo iš fantastikos srities.

Šiais metais policija jau gavo apie 150 skundų dėl sugadintų transporto priemonių ratų.

Darbų kokybė – prasta

Gyventojai piktinasi, kad, užuot nuolat skundęsi pinigų trūkumu, valdininkai geriau prižiūrėtų atliktų darbų kokybę. Žemaičių gatvės 29-ojo namo bendrijos pirmininkas Aleksandras Gurskas rodo į šalia J.Jablonskio gimnazijos esančioje sankryžoje vėl atsivėrusią didelę duobę, kuri dabar užpilta žvyru: „Praėjusį rudenį ši vieta buvo kapitališkai sutvarkyta, tačiau vėl susmego. Po žiemą įvykusios vandentiekio avarijos, ši vieta buvo perkasta ir vėliau vėl sutvarkyta, tačiau, praėjus vos keliems mėnesiams, vėl atsivėrė didelė pavojinga duobė. Pinigai kaip į vandenį“.

„Miesto gatvės tiestos sovietmečiu, kai buvo kiti reikalavimai, be to, darbai atlikti atmestinai, todėl kelių pagrindas yra blogas. O jei reikia judinti šalčiui atsparų sluoksnį (smėlį), skaldą, tuomet darbų kainos labai išauga ir tokių pinigų miestas neturi. Tie darbai, kurie yra po asfaltu, yra labai brangūs – iškask, išvežk, stiprink sluoksnį. Jiems reikia milijonų, kurių nėra.

Priimi priekaištus iš visų, išleidi krūvą pinigų kovai su pasekmėmis, t.y. duobių užlopymui, bet rezultatai vis tiek prasti. Tai kova su vėjo malūnais. Mes gauname kelis milijonus litų, kuriuos reikia išdalyti visų miestų gatvių priežiūrai, todėl kiek turime pinigų, už tiek ir atliekame gatvių remonto darbų“, – „15min“ yra aiškinęs Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Tačiau judėjimas „Vieningas Kaunas“ atkreipia dėmesį, kad Kauno savivaldybės sutartyse su gatvės remonto darbus atliekančiomis bendrovėmis yra nurodyta, kad gatvių duobių lyginimo darbams galioja 12 mėnesių garantinis laikotarpis. Tačiau savivaldybė šiemet nėra pateikusi nė vieno reikalavimo įmonėms pakartoti 2011 m. nekokybiškai atliktus gatvės remonto darbus, nors tokių – aibės.
 

Sulaužei ratą – pats kaltas

Nei pinigų trūkumas, nei duobių remonto virtuvė nedomina kasdien miesto keliuose transporto priemones laužančių vairuotojų. Mat negana to, kad duobėje sudaužo ratus ir patiria didelius finansinius nuostolius, jiems dar gresia ir baudos už saugaus eismo taisyklių nesilaikymą – jie esą neįvertino važiavimo sąlygų, nesugebėjo apvažiuoti kliūties.

„Jei eismo sąlygos geros, neprilyta, tuomet tai gali būti traktuojama kaip saugaus eismo sąlygų nesilaikymas ir vairuotojas būti baudžiamas, nes, pagal Kelių eismo taisykles, neatsižvelgta į vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, saugų greitį. Tokiu atveju surašomas protokolas ir gali būti skiriama bauda, pareigūnui įvertinus visas aplinkybes. Baudos dydis – nuo 100 iki 200 Lt.

Jei dėl įvairių aplinkybių ar oro sąlygų vairuotojas negalėjo matyti duobės, tuomet įvykis tiesiog užfiksuojamas ir viskas“, – aiškina Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas Tautvydas Pučius.

Kasmet daugybės skambučių dėl eismo įvykių duobėtose gatvėse sulaukiantis T.Pučius pripažįsta, kad situacija Kauno keliuose – išskirtinai blogesnė palyginti su kitais miestais. Tačiau pareigūnas gali tik skėstelėti rankomis: „Ne policijos darbas remontuoti gatves, tuo turi užsiimti savivaldybė. Kasdien elektroniniu paštu siunčiame pranešimus savivaldybei apie gatves, kuriose daužomi automobilių ratai“.

Juokaudamas pareigūnas svarsto, kad tokių eismo įvykių skaičius sumažėtų, jei greitis miesto gatvėse būtų sumažintas iki 30 km/val.

Žalą padengti privalo savivaldybė

„Nepavykus išvengti duobės ir apgadinus automobilį, vairuotojas patenka į gana keblią padėtį, kadangi dažniausiai nežino, kaip elgtis ir ką dėl to kaltinti. Kiekvienas vairuotojas privalo žinoti, jog už savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, saugaus eismo organizavimą yra atsakingos savivaldybės, todėl būtent jos sprendžia žalos, atsiradusios dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų, atlyginimo asmenims klausimą.

Siekiant, jog žala būtų atlyginta, vairuotojas pirmiausia privalo įrodyti, jog automobiliui padaryta žala yra ne dėl vairuotojo kaltės. Todėl rekomenduojama išsikviesti policiją, kuri užregistruotų įvykį, įvertintų eismo įvykio aplinkybes bei išsiaiškintų, kas yra žalos kaltininkas.

Savivaldybė patirtus nuostolius padengia tik tuomet, jei pripažįstama, kad vairuotojas negalėjo pastebėti ir apvažiuoti duobės arba nebuvo įspėjamųjų ženklų, pavyzdžiui, gairelės ar ženklo „Nelygus kelias“.

Priešingu atveju, vairuotojas yra ne tik traukiamas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą, susimokant baudą, bet ir jam nėra atlyginami patirti nuostoliai. Tokiu atveju, asmeniui patartina kreiptis į teismą dėl pareigūno priimto nutarimo panaikinimo, tačiau retas vairuotojas tam ryžtasi dėl sudėtingų teisminių procedūrų.

Pažymėtina, jog šiuo metu formuojama teisminė praktika, kad asmeniui įrodžius, jog, pavyzdžiui, jis buvo priverstas įvažiuoti į duobę, siekiant išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiuojančia transporto priemone, teismas tokio asmens atžvilgiu administracinę bylą nutraukia, o tai sudaro galimybę ateityje reikalauti žalos atlyginimo iš savivaldybės“, - aiškino teisininkas Justas Jankauskas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min