Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos geologai norėtų padėti Goro provincijai pradėti išnaudoti naudingąsias iškasenas

Lietuvos KOP lėktuvas Čagčarano oro uoste
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Lietuvos KOP lėktuvas Čagčarano oro uoste
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos mokslininkai norėtų ištirti geologų pamirštos Goro provincijos naudingųjų iškasenų telkinius ir padėti juos praktiškai išnaudoti – pritraukti į vieną skurdžiausių Afganistano provincijų užsienio investuotojus ir suteikti galimybių vietos gyventojams imtis verslo.

Lietuvos geologai, Vilniaus universiteto profesoriai Saulius Šliaupa ir Gediminas Motuza vienąkart Afganistane jau lankėsi. 2008 metų vasarą, padedant Goro provincijai vadovaujantiems Lietuvos kariams, jie per vieną mėnesį šiame kalnuotame regione rinkdami uolienų pavyzdžius nukeliavo apie 1 tūkstantį kilometrų.

Penktadienį Vilniuje vykusioje Afganistano vystymui skirtoje konferencijoje dalyvavęs S.Šliaupa BNS papasakojo, kuo geologams įdomi ši karo nualinta, tačiau naudingųjų iškasenų turtinga šalis ir kaip Lietuvos mokslininkai galėtų jai padėti.

„Apie 30–40 metų į šią vietą (Gorą – BNS) geologo koja nebuvo žengusi. Mūsų, kaip mokslininkų, uždavinys – surasti atsakymus apie šios Afganistano dalies geologinį vystymąsi ir remiantis moksliniais pasiekimais ieškoti praktinio pritaikymo. (...) Norėtume kitais metais atlikti naujus lauko tyrimus“, – sakė S.Šliaupa.

Pasak jo, praktinį Lietuvos geologų atliekamų tyrimų pritaikymą galima padalinti į kelias kryptis.
„Pirmoji ir viena svarbesnių – surasti tokias naudingas iškasenas, kurios galėtų būti greitai įvestos į vietinę rinką – tokius pusbrangius akmenis, kuriuos būtų galima iš karto kasti ir iš jų gaminti suvenyrus ar indus. Žmogus, pavyzdžiui Čagčarane, galėtų pradėti smulkų verslą. Tokių akmenų pirmosios ekspedicijos metu mes suradome“, – kalbėjo S.Šliaupa. Apie 30–40 metų į šią vietą geologo koja nebuvo žengusi. Mūsų, kaip mokslininkų, uždavinys – surasti atsakymus apie šios Afganistano dalies geologinį vystymąsi.

Tačiau mokslininkas pažymėjo, kad 1970 metais Goro provincijoje buvo surasti ir švino, cinko bei gyvsidabrio telkiniai, kurie galėtų sudominti užsienio investuotojus.

„Tai pagrindiniai mineralai, kurie yra šioje provincijoje. (...) Mūsų reikalas – surinkti visą turimą medžiagą, kurią geologai sukaupė prieš 40 metų, laukuose peržiūrėti geologines atodangas, uolienas ir paruošti informacinius paketus, kuriuos galima siūlyti investuotojams. Stambesnės kompanijos iš Indijos ar Pakistano galėtų užsiimti tokių telkinių vystymu“, – dėstė S.Šliaupa.

Lietuvos mokslininkai, glaudžiai bendradarbiaujantys Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba, paruoštus informacinius paketus galėtų teikti Afganistano geologijos tarnybai arba Kalnakasybos ministerijai, o šios institucijos juos perduotų investuotojams, ieškantiems licencinių plotų.  

Pasak S.Šliaupos, didelio telkinio išvystymas trunka ne vienerius metus, o jam paprastai reikalinga kurti ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, tiesti kelius, kurie Gore yra ypač reikalingi.

Mokslininkas pabrėžė, kad retai į Afganistaną įžengiančius geologus ši šalis ypač domina. Pasak jo, planai pasinaudojant Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo programos lėšomis kitąmet vėl apsilankyti Gore labai priklausys nuo saugumo situacijos, kuri pastaruoju metu pablogėjo.

„Afganistanas skirtingai nuo daugelio kitų šalių yra laikoma iš principų geologų dar neliesta teritorija, kurioje atrasta nemažai mineralinių apraiškų. (...) Afganistanas yra konglomeratas, sudarytas iš kelių buvusių kontinentų – suklijuotas panašiai kaip ir nacionaliniu požiūriu. Geologui tai lyg rojus“, – reziumavo S.Šliaupa.  

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min