„Šiandien mes pereiname nuo pavienių inžinerinių kontrmobilumo priemonių sumanymo, kuris iki šiol buvo vystomas, prie vientisos gynybos linijos į gylį vystymo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė viceministras.
Pasak T. Godliausko, kartu su Latvija ir Estija vystoma Baltijos šalių gynybos linija ir Lenkijos įgyvendinamas „Rytų skydo“ projektas rudenį bus sujungti kariniame operaciniame lygmenyje.
„Politiniame lygmenyje jau esame susijungę“, – teigė T.Godliauskas.
Trys gynybos linijos
Viceministro teigimu, Lietuvos gynybos linija bus sudaryta iš trijų ešelonų.
Pirmoji apsaugos zona bus priemonės, vystomos iki 3 kilometrų nuo išorinės valstybės sienos, antroji – iki 20 kilometrų, trečioji – iki 50 kilometrų.
„Mes norime sukurti trijų sluoksnių operacinį pajėgumą, kuris sujungtų natūralias kliūtis, gynybines kliūtis, technines kliūtis ir atitinkamai dar teisėkūrą, kuri įgalintų institucinį koordinavimą, karinių ir institucijų veiksmų suderinamumą“, – teigė T.Godliauskas.
Pirmąjį gynybos ešeloną sudarys prieštankiniai grioviai, kontrmobilumo priemonės, tokios kaip „drakono dantys“, taip pat minavimui paruošti laukai, fortifikuoti atramos punktai su tranšėjomis.
Pirmąjį gynybos ešeloną sudarys prieštankiniai grioviai, kontrmobilumo priemonės, tokios kaip „drakono dantys“, taip pat minavimui paruošti laukai, fortifikuoti atramos punktai su tranšėjomis.
Antrajame ir trečiajame ešelone – melioracijos grioviai, inžinerinių priemonių parkai, tiltai, paruošti sprogdinimui, užblokuoti prietilčiai, fortifikuoti atramos punktai, kirtimui pakelėse paruošti medžiai.
„Kalbant ypač apie pirmąjį ešeloną, tai artimiausiu metu, ką mes norime padaryti, tai įgyvendinti pasienio postų blokavimą, pasiruošti kelių, kurie išeina į Baltarusijos ir Rusijos pasienį, blokavimą, pasiruošti įrengti atramos punktus“, – kalbėjo T.Godliauskas.
„Prie gynybinių kliūčių priskirčiau ir mūsų tikslus sustiprinti Klaipėdos uosto priėjimų apsaugas ir čia yra numatytos jau priemonės, kurios yra įsigyjamos“, – teigė jis.
Oro gynybai – didžiulės investicijos
Didelis dėmesys numatytas ir oro gynyboje saugant sieną, čia, anot T.Godliausko, numatytos šimtamilijoninės investicijos.
„Oro gynyba, antidroninės sistemos, stebėjimas ir naikinimas. Ilgalaikėj perspektyvoje jau mes buvome numatę netoli 300 mln. eurų investicijų, kaip tik šiuo metu krašto apsaugos ministrė irgi derina dar vieną didžiulį paketą, kuris siektų 400–500 milijonų investicijų, kurios būtų skirtos sustiprinti pasienio ir bendrai valstybės oro gynybos sistemas“, – teigė viceministras.
Visą planą planuojama išvystyti per 10 metų, tam skiriant 1,1 mlrd. eurų, didelę dalį ketinama skirti minų įsigijimui, anksčiau skelbta, kad tam numatyta 800 mln. eurų.
Pasak T.Godliausko, gynybos linijos įrengimas finansuojamas iš šalies krašto apsaugos biudžeto, skolintų lėšų ir Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) skiriamų paskolų.
