Seimo komitetas susirūpino tokių nusikaltimų prevencija.
Anot komiteto nario Manto Varaškos, į jį kreipėsi du Suvalkijos gyventojai, nukentėję nuo sukčių, apsimetusių loterijų organizatoriais. Žmonės gavo registruotus laiškus, kad Ispanijoje neva organizuojamoje loterijoje laimėjo po 450 tūkst. eurų (1,5 mln. litų).
„Siekdami tuos laimėjimus gauti, jie sumokėjo daugybę pavedimų po kelis šimtus eurų neva padengiant tokių laimėjimų mokesčius valstybėms, kuriuose organizuoti lošimai“, – pasakojo parlamentaras.
Susirašinėjimas su apsimetėliais truko maždaug pusantrų metų, kol vieną dieną jie dingo.
Loterijų organizatorių laiškai ir reikalavimai sumokėti mokesčius būdavo parašyti profesionaliai.
M.Varaška atkreipė dėmesį, kad loterijų organizatorių laiškai ir reikalavimai sumokėti mokesčius būdavo parašyti profesionaliai, juose nurodyti vietos teisės aktai, cituojami Europos Sąjungos dokumentai, susiję su lošimų organizavimu.
„Žmonės versdavosi tuos dokumentus, nes jie būdavo parašyti ispaniškai. Kol kontaktai su lošimų organizatoriais nutrūko ir žmonės suprato, kad jie, matyt, tapo sukčiavimo aukomis, – teigė Seimo narys. – Žmonės labai sutrikę, susigėdę dėl jiems nutikusių dalykų.“
Jis tvirtino abiem piliečiams pataręs kreiptis į policiją.
„Kreipiausi į komitetą, kad būtų galima atlikti prevenciją. Susivilioti tokiais dideliais laimėjimais, kai tu net nesi dalyvavęs loterijoje, sunkmečiu iš tiesų lengva“, – svarstė Žmogaus teisių komiteto narys.
Trečiadienį komiteto posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gudžiūnas tvirtino, kad susekti sukčius įmanoma, nors teisinės procedūros užtruktų, mat kalbama apie tarptautinį sukčiavimą.
„Pirmiausia reikia informuoti visuomenę, kad yra tokių sukčiavimo atvejų“, – teigė pareigūnas.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos direktorius Andrius Karaliūnas pasakojo pats gavęs laišką, kuriuo pranešama, jog laimėjo 1 mln. eurų (3,45 mln. litų). Anot jo, vien pažiūrėjus į loterijos organizatoriaus kontaktinio asmens elektroninio pašto adresą matyti, kad tai greičiausiai sukčiai. Mat lošimus organizuojančios kompanijos, kurios vardu prisidengta, darbuotojų elektroninio pašto adresai yra kitokie.
A.Karaliūno teigimu, tokių sukčių tikslas – išvilioti pinigus ir asmens duomenis. Naudojant šiuos duomenis steigiamos fiktyvios įmonės, atidaromos fiktyvios sąskaitos bankuose.
