Pagal pratybų scenarijų kariai jėga įsilaipino į teisėtiems reikalavimams nepaklususį laivą, perėmė jo kontrolę ir pademonstravo sužeistojo medicininę evakuaciją sraigtasparniu, pranešė Prezidentūra.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad gebėjimas vykdyti tokio pobūdžio operacijas tampa vis svarbesnis stiprinant Baltijos jūros regiono saugumą.
„Pastarųjų metų incidentai Baltijos jūroje parodė, kad kritinės infrastruktūros apsauga reikalauja ne tik glaudaus sąjungininkų bendradarbiavimo, operatyvaus keitimosi informacija, bet ir realių operacinių pajėgumų. Turime būti pasirengę greitai ir ryžtingai reaguoti į bet kokias grėsmes“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, tokio pobūdžio pratybos stiprina Lietuvos institucijų pasirengimą reaguoti į galimas grėsmes jūroje, didina sąveikumą su sąjungininkais ir prisideda prie Baltijos regiono saugumo bei kritinės infrastruktūros apsaugos.
„Ne viena valstybė tokius veiksmus jau yra vykdžiusi realiomis sąlygomis, todėl ir Lietuvos institucijos privalo turėti reikiamus pajėgumus bei būti pasirengusios juos panaudoti“, – rašoma pranešime.
G. Nausėda pabrėžė, kad Rusijos keliama grėsmė regiono saugumui dar kartą patvirtina būtinybę toliau stiprinti NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą.
Pasak jo, svarbu užtikrinti nuolatinį ir pakankamą NATO dėmesį Baltijos regionui, išlaikyti sąjungininkų karinį buvimą bei tęsti ir tinkamai finansuoti NATO vykdomas veiklas, stiprinančias saugumą Baltijos jūroje, tokias kaip „Baltic Sentry“ misija.
Apsilankymu Klaipėdoje Latvijos prezidentas baigė valstybinį vizitą Lietuvoje.
