„Lietuvai labai svarbu atrasti savo ekonominį išskirtinumą ir apsispręsti, į kokius Europos regionus ji norėtų orientuotis. Baltijos šalių apibrėžimas yra neišvengiamas turizmo ar ekonomikos srityje, bet trys taip vadinamos Baltijos valstybės, nepaisant jų buvimo greta žemėlapyje, yra labai skirtingos. Atėjo metas, kai kiekviena iš jų turi suformuoti savo išskirtinį identitetą ir regionines asociacijas. Dabartiniame etape Lietuvai būtų naudingiau mažinti savo baltiškumą ir galbūt siekti tapatintis labiau su Šiaure nei su Rytais. Šiuo atveju ekonomiškai stiprių Šiaurės šalių draugija Lietuvai natūraliai būtų vertinga“, – susitikime sakė Jeremy Hildreth, „Saffron“ vietų ženklodaros vadovas, pagrindinis Wally Olins padėjėjas. Pasak jo, naujos asociacijos padėtų išstumti užsienio žiniasklaidoje kol kas naudojamą Lietuvos prierašą „buvusi sovietinė respublika“.
„Šiaurės regionas mums atrodo patraukli alternatyva – ekonominiu požiūriu Lietuvai geriau būti siejamai su stabiliomis, pažangiomis, socialiai atsakingomis šalimis nei su Rytų regionu, tradiciškai asocijuojamu su permainomis, netikrumu, posovietine erdve. Vis dėlto, tai pirminiai intuityvūs ekspertų vertinimai“, – sakė Laurynas Bučalis, Vyriausybės Komunikacijos departamento direktorius.
Kita vertus, ir geografiškai Lietuva yra priskiriama Šiaurės šalių regionui – Jungtinių Tautų geografiniame Pasaulio regionų ir valstybių sąraše Lietuva, drauge su Švedija, Danija, Latvija, Estija, Islandija, Norvegija, Airija, Didžiąja Britanija ir keliomis salomis priskiriama Šiaurės Europai. Pasak L.Bučalio, susitikimo metu buvo sutarta dėl prioritetų – tam, kad Lietuva galėtų pristatyti save kaip patrauklią ekonominių galimybių šalį, pirmiausia reikia apsispręsti, greta kokių šalių mums naudinga atsidurti ir kokią savo vietą tarp jų galime atrasti.
Susitikimo metu svečiai taip pat gilinosi į Vyriausybės patvirtintą drąsios šalies koncepciją, kurią jie plėtos ir pritaikys ekonomikos srityje. Pasak konsultantų, Lietuvai greičiausiai prireiks konkretaus šūkio, apibūdinančio ekonominį šalies patrauklumą, nes „drąsi“, „versli“, „ambicinga“ ar kitokia šalis – yra idėja, nurodanti, kuria kryptimi judėti. Tiesioginė drąsos sąvoka galėtų būti tinkama naudoti šalies viduje, ypač siekiant pakelti pačių lietuvių pasitikėjimą ir pasididžiavimą šalimi. Tuo tarpu ekonomikos srityje ji turėtų pavirsti į kitokį žodžių junginį – drąsos savybę ir kitas ją lydinčias sąvokas galima išreikšti daugybe tiesioginių ir netiesioginių būdų, nenaudojant paties žodžio.
Pirmojo vizito metu „Soffron Brand Consultants“ atstovai rinko informaciją, kalbėjosi su įvairių sričių žymiais Lietuvos žmonėmis. Po mėnesio konsultantai planuoja grįžti į Lietuvą ir pateikti konkretesnes idėjas. Jau baigiamoje rengti Lietuvos įvaizdžio knygoje konsultantų idėjoms bus skirta atskira dalis, kurioje bus detalizuotas Lietuvos įvaizdis ekonomikos srityje.
Drąsios šalies koncepcija buvo patvirtinta šių metų sausio 24 dieną Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijos posėdyje. Ją numatyta pritaikyti ir įgyvendinti trijose srityse: turizmo, eksporto ir investicijų. Pastarąja sritimi rūpinasi Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, kuri pasamdė W.Olins komandą parengti veiksmų planą šešeriems metams, kaip, remiantis bendra koncepcija, agentūra turėtų pristatyti Lietuvos ekonomikos privalumus.
