Diskusijos pradėtos Lietuvai siekiant įvertinti galimybes pačiai patruliuoti savo oro erdvėje nuo 2018 metų, teigiama interneto svetainėje flightglobal.com.
Pranešime rašoma, kad Šiaulių Aviacijos bazės štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Virginijus Steponavičius patvirtino, jog abiejų šalių vadai kalbėjosi apie „L-159“, tačiau, anot jo, šiuo metu „nėra konkrečių planų, tik svajonės.“
„L-159“ orlaivis yra patobulinta to paties gamintojo lėktuvo „L-39“ versija. Lietuvos KOP turi du lengvuosius atakos lėktuvus „L-39“, kurie, pasak flightglobal.com, buvo naudojami greitojo reagavimo funkcijoms atlikti iki 2004 metų, kuomet Lietuva tapo NATO nare.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę. Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
„Šiuo metu mes turime parodyti, kaip perimsime šią misiją po 2018. Šiandien turime priimti sprendimą, kad mums reikia naikintuvų“, – sakė V.Steponavičius.
Galimybėmis įsigyti „L-159“ Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai domisi nuo 2004 metų. Lietuvos narystės NATO priešaušryje parengtoje studijoje apie KOP plėtros perspektyvas buvo minima galimybė įsigyti minimalų skaičių lengvųjų reaktyvinių lėktuvų. Narystė Aljanse bei ribotas krašto apsaugos biudžetas pakoregavo gynybos politikos ir įsigijimų prioritetus, todėl „L-159“ įsigijimas nepateko į svarbiausių reikalų darbotvarkę.
2006 metais Lietuvoje viešėjęs Čekijos kariuomenės vadas generolas leitenantas vadas Pavelas Štefka interviu BNS tuomet sakė, kad savo karines pajėgas mažinanti ir modernizuojanti Čekija suinteresuota parduoti dalį „L-159.“
Nuo 2004 metų oro erdvės patruliavimo misiją Baltijos valstybėse po tris mėnesius vykdė Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai, nuo 2006 metų pavasario prasidėjusiame keturių mėnesių misijos rotacijų cikle – Turkijos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos kariai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai misijoje dalyvavo tris mėnesius, portugalai – pusantro mėnesio, norvegai, lenkai, vokiečiai bei JAV – po tris mėnesius, baigiantys misiją Danijos kariai - 4 mėnesius.
2008 metų gegužės pabaigoje įvykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime buvo sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.
Vyriausybei susitarus 3,4 mlrd. litų mažinti biudžeto išlaidas, 151,3 mln. litų buvo atriekta nuo krašto gynybai anksčiau planuotų skirti lėšų. KAM biudžetas skaičiuojant nuo patvirtinto metų pradžioje sumažintas 13 proc., t.y. nuo 1,163 mlrd. iki 1,011 mlrd litų. Pastaroji suma sudaro 1,02 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Apkarpius KAM biudžetą, įsigijimams skiriamos lėšos sumažintos 76,8 mln. litų, išlaidos personalo išlaikymui sumažintos 25,9 mln. litų, eksploatacinės išlaidos – 27,9 mln., asignavimai ginkluotei sumažinti 11 mln. litų, dalyvavimui tarptautinėse operacijose skirta 4,2 mln. litų mažiau, dotacijoms tarptautinėms organizacijoms – 3 mln. litų, atstovavimui užsienyje – 2,5 mln. litų mažiau nei buvo numatyta ankstesniame gynybos biudžete.
Šiuo metu ilgalaikių investicijų ir ginkluotės srityje ministerija turi tęstinų sutartinių įsipareigojimų už 192 mln. litų (147 mln. ilgalaikėms investicijoms ir 45 mln. ginkluotės įsigijimui).
Atsižvelgiant į šį KAM skiriamų asignavimų sumažinimą, šiais metais, lyginant su 2008-aisiais, asignavimai sumažėjo 266 mln. litų.
NATO valstybių gynybos išlaidų vidurkis siekia 2 proc. BVP. Pagal gynybai skiriamų lėšų procentinę BVP dalį Lietuva Aljanse yra vieną paskutiniųjų.
