Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos kariuomenės padaliniai kitais metais tęs budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose

Lietuva budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose savo karius skiria nuo 2005 metų.
Alvydo tamošiūno nuotr. / Lietuva budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose savo karius skiria nuo 2005 metų.
Šaltinis: 15min
0
A A

Gruodžio 31 d. budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force, NRF ) baigia Lietuvos kariuomenės padaliniai. Šiais metais budėti NRF Lietuvos kariuomenė buvo skyrusi įvairios paskirties padalinius, suformuotus iš Sausumos, Oro ir Jūrų pajėgų bei logistikos vienetų – iš viso daugiau kaip du šimtus karių. Lietuvos kariai NRF budės ir kitąmet.

Didžiausias  padalinys, šiuo metu jau baigiantis budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose, – šių pajėgų apsaugos kuopa, kuri buvo sudaryta iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Kariai pasirengimą budėjimui pasitikrino šių lapkričio mėnesį Pabradės poligone vykusiose 2012 m. NRF perdislokuojamo jungtinio štabo elemento pasirengimo vertinimo pratybose „Tvirta jungtis 2011“, kur vykdė Apsaugos kuopos funkcijas.

Šiais metais NRF budėjo ir iš Karinių oro pajėgų karių suformuotas Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetas, kuris buvo pasirengęs vykdyti krovinių pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo, keleivių registravimo ir palydos, medicininės paramos ir kt. užduotis.

Lietuvos kariuomenės logistų suformuotas vandenvalos vienetas buvo pasiruošęs persikelti į bet kurį regioną ir užtikrinti vandens valymo paslaugas. Lietuvos kariuomenės vandenvalos specialistai, priskirti budėti NRF pajėgose 2005 metais, dalyvavo humanitarinėje operacijoje Pakistane, kur po galingo žemės drebėjimo gyventojams teikė išvalytą geriamą vandenį.

Taip pat šiais metais NRF budėjo ir Karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas „Sūduvis“ su įgula.

Kitąmet ištisus metus NRF pajėgų budėjime dalyvaus Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų padalinys, iš Logistikos vienetų suformuoti Judėjimo kontrolės ir vidutinių sunkvežimių bei vandenvalos padaliniai. Jei būtų pajėgos aktyvuotos, karinės oro pajėgos taip pat bus pasirengusios Aljanso greitojo reagavimo pajėgoms skirti transporto lėktuvą C27J „Spartan“. Kitais metais budėti NRF Lietuvos kariuomenė skyrė apie 160 karių.

Iki šiol didžiausias Lietuvos indėlis į NATO greitojo reagavimo pajėgas buvo 2010 m. specialiai budėti NRF suformuotas trišalis Baltijos batalionas, kuriame didžiausią dalį sudarė ir jam vadovavo Lietuvos kariai (iš 800 – apie 600 Lietuvos kariai).

NATO greitojo reagavimo pajėgos – aukštos parengties daugianacionalinės NATO pajėgos. Jas sudaro valstybių narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie tam tikrą laiką aukštos parengties budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas.

Iki 2010 metų budėjimai NATO greitojo reagavimo pajėgose vykdavo po šešis mėnesius. Vykdant NATO reformą ir pakeitus NRF koncepciją, nuo 2011 metų pamainų budėjimo trukmė – vieneri metai. Šios pajėgos turi sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus.

Sprendimą kurti Greitojo reagavimo pajėgas NATO šalys priėmė 2002 metų lapkritį Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu. Sprendimą aktyvuoti pajėgas priima Šiaurės Atlanto Taryba. Pirmą kartą šios pajėgos buvo aktyvuotos 2005 metų spalio mėn. padėti nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui.

Lietuva budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose savo karius skiria nuo 2005 metų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min