Kultūros ministerijos paskelbtame konkurse šįkart atsirado tik trys dalyviai. Tai, pasak ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėjos Irenos Seliukaitės, mažiau nei per ankstesnius konkursus.
„Nežinau, kodėl jie šiemet tokie neaktyvūs. Prieš tai buvusiame konkurse buvo po tris paraiškas kiekvieniem metams, tai jau buvo iš ko rinktis“, – sakė I.Seliukaitė.
Pasak ministerijos atstovės, ekspertų komisija savo verdiktą dėl pateiktų paraiškų paskelbs vėliausiai gruodžio pradžioje.
„Rinksis ekspertai ir pasižiūrės – gali būti, kad kurios nors paraiškos ir nepatvirtinsime“, – pažymėjo ji.
Panevėžys siekia Lietuvos kultūros sostine vadintis 2014-aisiais, Telšiai – 2015-aisiais, Žagarė – 2016 metais.
Anot I.Seliukaitės, tapimas Lietuvos kultūros sostine ne tik sudaro galimybes miestams ir miesteliams parodyti savo kultūrinius pajėgumus, bet ir pasikvieti plačiau žinomų menininkų. Ministerija Lietuvos kultūros sostinės programai įgyvendinti skiria 100 tūkst. litų.
„Pinigai nėa labai dideli, kol kas 100 tūkst. yra ta suma, kurią valstybė deda iš savo pusės, visada savivaldybė prisideda daugiau negu tiek pat, jeigu parengia metus trunkantį veiksmą. Kultūros sostinės vardas turi padėti tuo metu akcentuoti vienoje savivaldybėje vykstantį kultūrinį veiksmą.
Dažnai miestai arba savivaldybės to imasi, kai yra koks nors jubiliejus ir norima dar ryškiau akcentuoti, kad tai yra jubiliejiniai metai.
Tapimas sostine atkreipia ir žiniasklaidos dėmesį, ir bendruomenė mobilizuojasi labiau žinodama, kad visus metus bus didesnis dėmesys – visa Lietuva žiūrės, kuo tu išsiskiri“, – pasakojo ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja.
2012-aisiais Lietuvos kultūros sostinė yra Anykščiai. Jie šį titulą perėmė iš Šilutės, o kitąmet jį perduos Palangai.
