Tai, pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nustatė daugiau nei 100 MTEP situaciją vertinusių tarptautinių ekspertų.
„Palyginus 2018 metų vertinimo rezultatus su šių metų vertinimu, matome reikšmingą gerėjimą, vien kokybės vertinimas ūgtelėjo nuo 2,88 iki 3,42 balo“, – išvadas per spaudos konferenciją pirmadienį pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos MTEP kokybės lygį tarptautiniame kontekste, šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą. Tyrimas atliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Lietuvos mokslo tarybos (LMT) iniciatyva.
Sumažėjo blogiausių, padaugėjo geriausių
Tyrimo duomenimis, 88 proc. vertintų mokslo krypčių ekspertų buvo įvardytos kaip aukšto lygio – nuo 3 iki 5 balų. Aukščiausias tarptautinis lygmuo – maksimalus 5 balų įvertinimas – pasiektas iš viso šešiose mokslo kryptyse.
Bendras visų Lietuvos mokslo krypčių kokybės balų vidurkis 5 balų skalėje pakilo iki 3,42, kai 2018 metais, po paskutinio tokio vertinimo, šis rodiklis siekė 2,88.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras pažymėjo, kad sumažėjo tiek žemiausių vertinimų, tiek išaugo aukščiausių, o taip pat sąlyginai gerai buvo įvertintas ir mokslinių tyrimų perspektyvumas.
„Jei žiūrėtume į 2018 metų rezultatus, trečdalis vertinamųjų vienetų gavo 2 arba blogesnį balą, šiemet tokių yra 5 proc., nuo trečdalio iki 5 proc. sumažėjo mažiausių balų. Jei penketą 2018 metais gavo 4 proc. vertinamųjų vienetų, šiemet 4,5 arba 5 balus gavo beveik 10 proc., tai sumažėjo tiek pačių blogiausių dalis, tiek išaugo geriausių“, – pažymėjo ministras.
G.Jakštas taip pat atkreipė dėmesį, kad vertinant perspektyvumą penktadalis vertintų vienetų sulaukė 4,5 arba 5 balų, o mažesnio nei 2,5 balo vertinimo išvis nebuvo.
„Neturime vertinimų mažesnių nei 2,5 balo, tai reiškia, jog galime tikėtis, kad 2028 metais mūsų kokybės vertinimo rezultatai gali būti dar geresni nei šiemet“, – teigė ministras.
Ministerija nurodo, taip pat per penkerius metus reikšminga pažanga pasiekta tokiose mokslo kryptyse, kaip edukologija, sociologija, fizinė geografija, miškotyra ir kt.
„Norėčiau išskirti tris sritis. Edukologija – matome, kad sutelkus potencialą Vilniuje, Kaune, padaryta išskirtinė pažanga. Kita sritis, kur taip pat itin stipri Lietuvoje, yra gyvybės mokslai, ir čia reikėtų paminėti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą. Paskutinė sritis, kuria norėčiau pasidžiaugti – lituanistikos studijos, matome nuoseklų potencialo ir kokybės augimą“, – sakė viceministras Justas Nugaras.
Nuo rezultatų priklausys finansavimas
Pagal šio vertinimo rezultatus MTEP veikloms bus skirstomas ir bazinis finansavimas, ministras pažymėjo, kad valstybės finansavimas šiai sričiai nuosekliai auga – per dvejus metus 69 procentais.
„Praėjusiais metais MTEP asignavimai, palyginti su 2021 metais, išaugo 30 proc., o šiemet – dar 31 proc. ir sudarė iš viso 269 mln. eurų“, – sako G.Jakštas.
ŠMSM skelbia, kad Lietuvoje siekiant paskatinti aktyvią MTEP plėtrą kitąmet valstybės finansavimas MTEP sričiai augs beveik 77 mln. eurų. Iš viso MTEP finansavimas 2024 metais sieks apie 346 mln. eurų.
Taip pat pakeistas finansavimo modelis, jį siejant su pasiektais rezultatais: pagal 2023 metų palyginamojo MTEP vertinimo rezultatus Lietuvos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus paskirstyta 70 proc. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų visų mokslo sričių MTEP veiklai plėtoti per ateinančius penkerius metus. Likusius 30 proc. MTEP finansavimo sudarys skatinamasis finansavimas už kasmetinio MTEP vertinimo rezultatus.
Pasak ministerijos, iki 2027 metų mokslui universitetuose stiprinti iš viso numatyta 57,5 mln. eurų.
Vertino per 100 ekspertų
Kaip teigė LMT pirmininkas Gintaras Valinčius, siekiant kuo objektyvesnio rezultato, ekspertų atranka buvo derinama su vertinamomis įstaigomis, jos dalyvavo ir visuose kituose etapuose, pavyzdžiui, galėjo skųsti rezultatus ir panašiai.
„Labai svarbus dalykas, kad vertinamųjų vienetų sudarymas vyko nuolatinėse konsultacijose su aukštosiomis mokyklose, ekspertų grupių sudarymas irgi buvo svarbus procesas, nes turėjome rasti ekspertus, kurie neturi interesų konflikto, ekspertų grupės buvo viešai skelbiamos, mokslo ir studijų institucijų buvo prašoma pateikti abejones, jei tokių yra“, – pasakojo G.Valinčius.
Pasak LMT vadovo, užsienio ekspertai taip pat atvyko į Lietuvą, susitiko tiek su administracijomis, tiek su mokslininkais, doktorantais, taip pat įvertino Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų infrastruktūrą.
„Ekspertai atvyko į Lietuvą ir galėjo bent savaitę neskubėdami susitikti su visų vertinamųjų vienetų mokslininkai. Buvo susitinkama keliais pjūviais, su vertinamojo vieneto administracija, taip pat su universitetų ir mokslų institutų tyrėjais, ir su doktorantais, nedalyvaujant jų vadovams, gaunant tiesiogiai informaciją iš doktorantų, pagrindinės darbo jėgos, stumiančios mokslo tyrinėjimus į priekį, ir mokslui naudojamos infrastruktūros apžiūrėjimas“, – vertinimo eigą pristatė G.Valinčius.
2023 metų palyginamąjį ekspertinį universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP veiklos vertinimą atliko per 100 tarptautinių ekspertų, mokslo bendruomenės nariai iš 26 užsienio šalių, tarp kurių ir mokslininkai iš Kembridžo, Birmingamo, Liverpulio universitetų Jungtinėje Karalystėje, Sorbonos Prancūzijoje, Groningeno Nyderlanduose, Vienos technologijos Austrijoje, Helsinkio Suomijoje, Berlyno technikos Vokietijoje, Barselonos Ispanijoje, Stokholmo Švedijoje universitetų, Trejybės koledžo Airijoje ir kitų mokslo ir studijų institucijų.
Buvo vertinamas 2018–2022 metų laikotarpis, jame dalyvavo iš viso 28 šalies mokslo ir studijų institucijos: 15 universitetų ir 13 mokslinių tyrimų institutų. Kitas toks ekspertinis MTEP veiklos vertinimas planuojamas 2028 metais.
