Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos mokslo elitas šalyje dirba sukandęs dantis

Mokslininkas
123rf.com nuotr. / Mokslininkas
Šaltinis: Žinių radijas
0
A A

Jaunųjų mokslininkų, tų, kurie studijuoja doktorantūrą bei mokslininkai iki 35 metų, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. Skaičius šalyje mažai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių, vis dėlto, prakalbus apie investicijas, atlyginimus, mokslinės veiklos finansavimus, šie skirtumai išryškėja. Dauguma Lietuvos tyrėjų mano, kad investicijos į mokslą šalyje yra tik žodinės.

Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos tarybos nario Aidžio Stuko, Lietuvos mokslininkai, pagrindine šios srities problema įvardija – mažą finansavimą.

 „Doktorantas, kuris dažniausiai būna geriausias magistrantūros studentas, gauna tokią stipendiją, kuri prilyginama  minimaliai mėnesio algai. Tai, manau, parodo, kokia yra situacija Lietuvoje”, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso” sakė A. Stukas.

 1000 Lt – ne pinigai

Pašnekovas patikino, kad  dažnas doktorantas turi atlikti įvairias veiklas savo institucijoje, universitete ar tyrimų institute, tam, kad gautų papildomą atlygį ir išsilaikytų kaip Lietuvos pilietis. Finansinis nestabilumas ir valstybės investicijų stoka į mokslo sektorių, pašnekovo nuomone, verčia jaunuosius tyrėjus suktis kaip tik jie išmano.

Doktorantas, kuris dažniausiai būna geriausias magistrantūros studentas, gauna tokią stipendiją, kuri prilyginama  minimaliai mėnesio algai. Tai, manau, parodo, kokia yra situacija Lietuvoje, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso” sakė A.Stukas.

 „Egzistuoja tiek mažas atlygis, tiek mažas mokslinės veiklos finansavimas, tačiau kas išryškėja dėl šios situacijos? Tai, kad Lietuvoje jaunieji mokslininkai neturi pakankamai laiko ir noro, susidaro tokia situacija, tęsti ar pradėti mokslinę veiklą. Kalbu apie tai, kad tik truputėlį mažiau nei 17 proc. tyrėjų gebėjo skirti mokslinei veiklai per savaitę nuo 25 iki 40 val.  Ką tokie skaičiai rodo? Kad mokslininkai nesijaučia pakankamai finansiškai stabilūs  tam, kad skirtų savo dėmesį mokslui”, – tikino A. Stukas.

 Jo teigimu, dažniausiai doktorantai gauna vos daugiau kaip 1000 litų stipendiją į rankas. „Vienetai, kurie gauna apvalias sumas”, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.

Vis dėlto A.Stukas pripažįsta, kad greitas, gudrus, protingas tyrėjas gali uždirbti ir iki 3000 Lt. Patys mokslininkai norėtų į rankas gauti 3,5–5 tūkst.

 Atlygis mokslinėje srityje priklauso nuo iniciatyvumo, patirties, socialinių įgūdžių.

 Kas sulaiko nuo emigracijos?

Nors situacija šalies mokslinėje srityje – nepavydėtina, mokslininkai neskuba palikti Tėvynės. A.Stukas pastebi, kad tai gali lemti du veiksniai.

„Pirmasis lygmuo, kalbant sausio 13-tąją, tai išlieka patriotiškumas savo šaliai, mokslininkai jaučia norą likti čia ir kurti nuostabius dalykus. Antra vertus, ne visi gali išvykti dėl gebėjimo trūkumų, noro būti su šeima”, – teigė pašnekovas.

Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.

Žinių radijas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min