Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos naujajai apaštalų bažnyčiai – valstybės pripažinimas

Valerijus Simulikas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Valerijus Simulikas
Šaltinis: BNS
1
A A

Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos naujajai apaštalų bažnyčiai suteikė valstybės pripažinimą.

„Teisingumo ministerija yra pripažinusi, kad ši bažnyčia atitinka visus reikalavimus, išvadoje pažymima, kad ši bažnyčia pripažįsta katalikiško kanono Bibliją ir puoselėja pagarbų santykį su kitų konfesijų atstovais. Lietuvoje veikia 45 bažnyčios, šiai bažnyčiai save priskiria daugiau nei trys tūkstančiai tikinčiųjų“, – sakė nutarimo projektą pristatęs Žmogaus teisių komiteto vadovas Valerijus Simulikas.

Už projektą dėl šios bažnyčios pripažinimo balsavo 67 Seimo nariai, 8 susilaikė. Lietuvos naujosios apaštalų bažnyčios religinės bendruomenės prašymas dėl pripažinimo buvo pradėtas nagrinėti dar praėjusios kadencijos Seime.

Netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Šį pripažinimą suteikia Seimas, gavęs atitinkamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija dar 2003 metais yra pateikusi išvadą, kad Naujosios apaštalų bažnyčios bendruomenės teisėtai veikia Lietuvoje nuo XX amžiaus pradžios ir iš dalies atitinka reikalavimus dėl pripažinimo. Bažnyčios veikla buvo nutrūkusi sovietų okupacijos metais, ir atnaujinta Lietuvai paskelbus nepriklausomybę.

Teisingumo ministerijos išvadoje teigiama, kad bendruomenės neskaitlingos (per 2011 metų gyventojų surašymą šiai bendruomenei save priskyrė 422 gyventojai, nors pati bendruomenė tvirtina turinti kelis tūkstančius pasekėjų), tačiau nėra kontroversiškos, neturi įtempto santykio su visuomene.

Naujoji apaštalų bažnyčia yra krikščioniška Bažnyčia, besilaikanti istorinės krikščionybės doktrinų, tačiau ypatingą vietą suteikianti apaštalams, per kuriuos atleidžiamos nuodėmės pamaldose, teikiami sakramentai. Šios religinės bendruomenės ištakos – XIX amžiaus viduryje Anglijoje prasidėjęs irvingistų judėjimas, vadintas Katalikiška apaštališka bažnyčia.

Lietuvoje yra devynios tradicinės religinės bendruomenės: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Valstybė dar yra pripažinusi tris religines bendruomenes kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį: Lietuvos evangelikus baptistus, Septintosios dienos adventistus ir Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungą (sekmininkus).

Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos.

Tradicinės religinės bendruomenės mūsų šalyje gauna valstybės paramą, į ją gali pretenduoti ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min