Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 22, 15:33

Lietuvos politikai prašo papildomos JAV karinės paramos, ragina atmesti Rusijos ultimatumus

Rusijai sutelkus dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienų ir siunčiant karines pajėgas į Baltarusiją, Lietuvos politikai kreipėsi į Jungtines Valstijas, prašydami sustiprinti karinį buvimą šalyje ir atmesti Maskvos reikalavimus dėl NATO vaidmens Rytų Europoje.
JAV kongreso delegacijos vizitas Seime Tik 15min
JAV kongreso delegacijos vizitas Seime / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Į Kongresą dėl JAV karių dislokavimo ir oro gynybos sustiprinimo šią savaitę kreipėsi dviejų Seimo komitetų vadovai Laurynas Kasčiūnas ir Laima Liucija Andrikienė, rodo 15min gauta laiško kopija. Apie laišką pirmasis pranešė Briuselio leidinys „Politico“.

„Žinant jėgų disbalansą regione, veiksmingas atgrasymas ir gynyba gali būti pasiekti tik stiprių vietoje laikomų pajėgų, kurios galėtų apimti nacionalines pajėgas ir sąjungininkų pajėgų buvimą, įskaitant nepaliaujamą JAV pajėgų rotavimą kaip būtiną ir nepamainomą elementą“, – rašoma laiške.

„Lietuva siekia tapti vieta, kur nuolat būtų dislokuojami bataliono dydžio JAV daliniai“, – priduria politikai.

Parlamentarai taip pat pabrėžė, kad Lietuvos „saugumas būtų reikšmingai pagerintas iš anksto dislokuojant JAV karinės technikos ir sustiprinant Lietuvos oro erdvės gynybą“.

Laiškas išsiųstas Senato ir Atstovų rūmų nariams.

Lietuva jau seniai prašo JAV nuolat dislokuoti karių šalyje Rusijai atgrasyti, tačiau pastaruoju metu diskusijos suintensyvėjo dėl agresyvių Maskvos veiksmų regione.

Pastaruosius kelerius metus šalyje beveik be pertrūkių treniruojasi po batalioną JAV karių. Batalione Pabradėje paprastai būna apie 500 karių.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį interviu 15min užsiminė, kad pastarosiomis savaitėmis su JAV vyksta intensyvūs pokalbiai dėl papildomo Lietuvos gynybos sustiprinimo.

„Dabar neįvardinsiu, viskas procese, bet yra labai pozityvių žingsnių bendraujant su JAV per pastarąsias savaites. Manau, kad kai mes tai įgyvendinsime, anksčiau ar vėliau, aišku, daugmaž visi sužinos, kažką... Bet kai mes juos įgyvendinsime, aš manau, kad mūsų pajėgumas, mūsų galimybės tikrai bus stipresnės“, – kalbėjo ministras.

Lietuva taip pat prašo sąjungininkų padėti sustiprinti šalies oro gynybą. Pastaruosius penkerius metus pratyboms į Lietuvą kartais atvežama ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“, bet nuolat šalyje jos nėra.

Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių, taip pat daug tankų, kitų kovos mašinų, artilerijos ir raketų sistemų. Tai kursto nerimą, kad Rusija bet kada gali įsiveržti į kaimyninę šalį ir sukelti didžiausią karą nuo Šaltojo karo pabaigos.

Rusija taip pat siunčia papildomų karių į Baltarusiją, kur vasarį numatomos karinės pratybos. A.Anušausko teigimu, Rusijos pajėgos Baltarusijoje yra tokios, kokių dar nėra buvę, ir tai kelia grėsmę Lietuvai.

Per derybas su Jungtinėmis Valstijomis Rusija pareikalavo raštiškų garantijų, jog Aljansas nepriims Ukrainos ir atitrauks pajėgas iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, įstojusių į Aljansą nuo 10-ojo dešimtmečio.

Lietuvos politikai paragino JAV atmesti Maskvos ultimatumus.

„Rusijos politiniai reikalavimai nubrėžti naujas skiriamąsias linijas negali būti priimti ar tapti derybų objektu“, – rašoma L.Kasčiūno ir L.L.Andrikienės laiške.

Politikai ragina pokalbiuose su Rusija nesutikti su reikalavimais, kurie apribotų apginamumą, ribojant karinių pratybų mastą ir dažnį ar atsisakant karių dislokavimo.

Tokią pat poziciją neseniai NATO generaliniam sekretoriui išsakė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad Aljanse negali būti skirtingų skirtingo saugumo zonų, kur būtų ribojami gynybai užtikrinti būtini pajėgumai ir pratybos.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min