Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos teatralai abejoja kultūros ministro kompetencija ir reikalauja jo atsistatydinimo

Šarūnas Birutis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Šarūnas Birutis
Šaltinis: 15min
0
A A

Pirmadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) – neeilinis įvykis. Didžiojoje teatro salėje susirinko apie 150 šalies teatrų kūrėjų – aktorių ir režisierių. Lietuvos teatro sąjungos inicijuotame visų šalies teatrų ir koncertinių įstaigų scenos meno kūrėjų suvažiavime aptariamas Kultūros ministerijos parengtas naujas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas, leidžiantis repertuarinius teatrus paversti viešosiomis įstaigomis, o sutartis su aktoriais – neterminuotomis.

Šis įstatymo projektas scenos meno atstovus privertė suabejoti kultūros ministro Šarūno Biručio kompetencija – reikalaujama jo atsistatydinimo. Teatralai priėmė rezoliuciją dėl ministro kompetencijos stokos, kuri vienai iš kultūros sričių sukėlė grėsmę.

Šis įstatymo projektas teatro bendruomenę privertė sukrusti ir susirūpinti savo teisėmis, darbo sąlygomis ir Lietuvos teatro ateitimi.

Įtaria, kad viskas – dėl teatro pastatų

Suvažiavime dalyvavusi aktorė Vaiva Mainelytė prisipažino: tokia tema sunku kalbėti – net dreba rankos.

„Visą gyvenimą valdžia mėgsta nervinti aktorius ir neleisti jiems užsiimti kūryba. Aktoriai jautrūs, todėl galbūt manoma – palūš, neištvers“, – atsiduso aktorė.

Visą gyvenimą valdžia mėgsta nervinti aktorius ir neleisti jiems užsiimti kūryba. Aktoriai jautrūs, todėl galbūt manoma – palūš, neištvers.

Kultūros ministerijos parengtą įstatymo projektą ji atvirai vadina nesąmone. „Kai teatre yra nuolatinė trupė, gali gimti brandūs darbai, gali jaunas aktorius užaugti. O kas po tokio įstatymo rūpinsis artistu, jo kūrybine biografija, jo kūrybine amplitude? Labai gaila, kad atsitiktiniai žmonės vadovauja kultūrai ir sprendžia mūsų bei teatro likimus“, – apgailestavo V.Mainelytė.

Ji daro prielaidą, kad įstatymas sukurptas toli gražu ne dėl geresnio teatro darbuotojų finansavimo. Ji įtaria, kad kas nors gali nusitaikyti LNDT pastatą, esantį Gedimino prospekte.

„Juk centre toks nuostabus pastatas, kuriame galima įkurti prekybos centrą, kazino ar net viešnamį, jei tik būtų leista“, – svarstė V.Mainelytė.

D.Matvejevo nuotr./Vaiva Mainelytė spektaklyje „Lilijomas“
D.Matvejevo nuotr./Vaiva Mainelytė spektaklyje „Lilijomas“

Paklausta, ar ji tikrai taip galvoja, aktorė net nesudvejojo: „O jūs negalvojate? O kas nutiko su Lietuvos kino studija, kai ji buvo paversta viešąja įstaiga? Staigiai dingo, gal metus dėl akių pabuvo. Ar jūs matote bent akmenėlį, plytą – ką nors, žymintį, kad ten stovėjo kino studija? Viskas buldozeriais užversta kartu su mūsų juostomis, nuotraukomis.“

Komercija ir paprastumas

Aktorius Jokūbas Bareikis aiškino, kad Mažasis teatras nepritaria įstatymo projektui.

„Pati sistema veikia, galime didžiuotis Lietuvos teatru ir garbingai atstovauti jam užsienyje.  Nemanau, kad tai yra pirminės reikšmės dalykas, kurį reikėtų keisti, nors, aišku, taisytinų dalykų yra“, – svarstė aktorius.

Ar ministras paskaičiavo, kiek kainuotų „Išvarymo“ spektaklis, ar jis atsipirktų.? Ar vertėtų statyti „Maskaradą“?

Jis įsitikinęs, kad toks įstatymas Lietuvos teatrą vestų prie paprastinimo ir komercijos.

„Ar ministras paskaičiavo, kiek kainuotų „Išvarymo“ spektaklis, ar jis atsipirktų? Ar vertėtų statyti „Maskaradą“? – klausė J.Bareikis.

Jei teatruose neliktų nuolatinių trupių, o aktoriai dirbtų pagal neterminuotas darbo sutartis, esą kiltų chaosas. Būtų sunku surinkti išsibarsčiusį ir papildomuose darbuose paskendusį kolektyvą į repeticijas.

„Būtų komplikuota. Kiekvienas turbūt svertų, ar jam stovėti šešias valandas masuotėje, ar rinktis ką nors kitą. Būtų daug destrukcijos“, – kalbėjo J.Bareikis.

Tiesa, jis neslėpė, kad dabar dalis etatinių aktorių į sceną kopia vos kelis kartus per metus, tačiau kas mėnesį gauna algą. „Tačiau ar administracija viską padaro, kad tas aktorius būtų užimtas?“ – retoriškai klausė aktorius.

Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Jokūbas Bareikis
Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Jokūbas Bareikis

Vis dėlto jis mano, kad kultūroje rinkos dėsniai negalioja: „Matome, kas išėjo švietimo sistemoje, kai buvo įvesti krepšeliai: tai tik suskaldė ir davė neigiamų poslinkių.“

Kviečia diskutuoti apie ateities teatrą

Suvažiavime dalyvavęs kultūros ministras Šarūnas Birutis stengėsi nuraminti teatro bendruomenę, girdi, įstatymo projektas – tai dar ne galutinis dokumentas.

„Pokyčių iniciatyva brendo seniai ir ji kilo iš pačios kultūros ir teatro visuomenės – ministerijų darbuotojai tik surašo tai, ką girdi. Paskelbus įstatymo projektą, kuris yra tik pirminis dokumentas, prasidėjo diskusija: yra apie ką kalbėti, svarstyti, rinktis. Tikiuosi, pavyks atrasti kompromisą, nes geriausia yra tada, kai visi truputį nepatenkinti. Tokį variantą galima surasti su jūsų pagalba“, – kalbėjo ministras.

Tikiuosi, pavyks atrasti kompromisą, nes geriausia yra tada, kai visi truputį nepatenkinti.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad kultūros darbuotojų algos vidurkis Lietuvoje siekia apie 550 eurų, Latvijoje – 800 eurų, Estijos – 1100 eurų.

„Estijoje kultūros ir meno darbuotojų atlyginimas sudaro 102 proc. viešojo sektoriaus vidurkio, pas mus – 55 proc. Švietimo darbuotojų su pilnu krūviu atlyginimas beveik dukart didesnis nei kultūros darbuotojų“, – lygino Š.Birutis.

Jis svarstė: „Kartais sunku atsiriboti nuo savo interesų, materialinių dalykų ir pagalvoti, kokią turėsime ateitį. Dabar galime galvoti, koks bus teatras po 20 metų, kaip sugebėsime talentus paskatinti ir jiems rasime vietą. Jums niekas nieko nenori įpiršti – tik siūlome galimybę pasirinkti.“

Po ministro į teatro sceną kilęs operos solistas, Seimo narys Vytautas Juozapaitis savo kalbą apibendrino: „Nesmerkite ministro – jis yra laikinas: baigsis kadencija ir jis grįš į normalų gyvenimą.“

Ši V.Juozapaičio įžvalga teatralams patiko – salėje sugriaudėjo plojimai ir juokas.

Trečdalis aktorių – neužimti

15min.lt primena, kad, pasak Š.Biručio, beveik trečdalis aktorių ir solistų yra nepakankamai užimti. Todėl Lietuva neturėtų mokėti atlyginimų nedirbantiems aktoriams.
Taip ministras atremia aktorių nuogąstavimus dėl ministerijos parengtos nacionalinių ir valstybinių teatrų reformos, pagal kurią teatrai galėtų tapti viešosiomis įstaigomis, o su aktoriais būtų sudaromos terminuotos darbo sutartys iki penkerių metų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šarūnas Birutis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šarūnas Birutis

Ministerijos duomenimis, pernai iš 368 aktorių ir solistų, dirbusių dramos ir muzikiniuose teatruose pagal nuolatines darbo sutartis, 105 buvo nepakankamai užimti ir įstaigos spektakliuose dalyvavo nuo vieno karto per metus iki dviejų kartų per mėnesį. Greta jų pernai taip pat buvo pakviesti 417 menininkų pagal intelektinių paslaugų sutartis, apmokamas iš įstaigų uždirbtų lėšų.

Kultūros ministerija suskaičiavo, kad pernai pagal darbo sutartis dirbantiems 368-iems aktoriams bei solistams sumokėta beveik 14,2 mln. litų.

Labai gaila, kad atsitiktiniai žmonės vadovauja kultūrai ir sprendžia mūsų bei teatro likimus.

Taip pat nurodoma, jog nepaisant nepakankamo etatinių įstaigų darbuotojų užimtumo, kviestiniams solistams bei aktoriams sumokėta dar beveik 2,5 mln. litų.

Teatrų pajamos padidėtų?

Ministerija informuoja, esą biudžetinėms įstaigoms persitvarkius į viešąsias įstaigas būtų galima kaupti uždirbtas lėšas ir operatyviai naudoti veiklai, o ne grąžinti į biudžetą, kaip yra dabar. Jos taip pat galėtų mokėti didesnius atlyginimus talentingiems aktoriams ar solistams, didinti pajamas vykdant ūkinę–komercinę veiklą ir pan.

Tuo metu terminuotos sutartys su menininkais leistų atnaujinti kolektyvą, lengviau įdarbinti jaunus aktorius ir „aukščiausio lygio kūrybinius darbuotojus“. Taip pat nauja tvarka esą leistų mokėti darbuotojams atlyginimą už konkrečias užduotis (spektaklį, koncertą), nes šiuo metu atlyginimas mokamas ir tuo atveju, kai aktorius ar solistas neturi darbo.

Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Šiuo metu pagal mažiausią nuolat dirbančių aktorių užimtumą Lietuvoje pirmauja Valstybinis jaunimo teatras, jame yra aktorių, per metus į sceną nelipusių nė karto, dalis jų suvaidino viename spektaklyje per tris mėnesius.

Klaipėdos dramos teatre bei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) per metus dalis aktorių ir solistų žiūrovams pasirodė tik vieną kartą, kiti – taip pat tik kartą per tris mėnesius.

Švietimo darbuotojų su pilnu krūviu atlyginimas beveik dukart didesnis nei kultūros darbuotojų.

Kituose teatruose mažiausias aktorių užimtumas siekia nuo vieno pasirodymo per du mėnesius iki dviejų per mėnesį. Tik dviejuose spektakliuose per metus pasirodė net aštuonių valstybinių ir nacionalinių teatrų aktoriai.

Didžiausias atlyginimų fondas – LNOBT

Trijuose teatruose – Rusų dramos, Lietuvos nacionaliniame dramos bei Nacionaliniame Kauno dramos – po 20 aktorių buvo vidutiniškai užimti mažiau, nei jų kolegos.

Didžiausias atlyginimų fondas pernai priskaičiuotas LNOBT – nuolatiniams kūrybiniams darbuotojams čia, neatskaičius mokesčių, sumokėta 3,9 mln. litų. Maždaug po milijoną litų atlyginimams priskaičiuoti keturiose Kultūros ministerijai pavaldžiose įstaigose – Kauno (1 mln. litų) ir Klaipėdos (beveik 1,2 mln. litų) valstybiniuose muzikiniuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (1,1 mln. litų) ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre (1 mln. litų).

Kviestiniams aktoriams bei solistams daugiausia pernai mokėjo taip pat LNOBT (beveik 1 mln. litų), Klaipėdos muzikinis teatras (380 tūkst. litų), Lietuvos nacionalinis dramos teatras (270 tūkst. litų) ir Nacionalinis Kauno dramos teatras (290 tūkst. litų).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min