Susirūpinimas šiuo klausimu išsakytas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriaus Oskaro Jusio ir Rusijos ambasados Lietuvoje ministro patarėjo Dmitrijaus Masiuko susitikime Vilniuje ketvirtadienį.
Tendencingai pateikiant faktus Lietuva smerkiama už įvairius žodžio ir spaudos laisvės apribojimus, nepagrįstai kaltinama tautinių mažumų teisių pažeidimais švietimo srityje bei draudimu Prezidento rinkimuose savo kandidatūrą teikti ne lietuvių kilmės asmenims
„Šis pranešimas yra neobjektyvus aptariamos temos atžvilgiu, skleidžia dezinformaciją apie procesus Europos Sąjungoje ir mūsų šalyje. Jame taip pat bandoma ginčyti esminius Lietuvos istorijos faktus, nepripažįstant totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų. Lietuva kategoriškai pažymi, kad tokie Rusijos vertinimai ir bandymas pateikti neteisingas istorijos ir kitų aplinkybių interpretacijas, prisidengiant žmogaus teisių tema, yra nepriimtini ir neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu“, – pranešime spaudai cituojamas O. Jusys.
Pasak O. Jusio, Rusijos pranešime apie Lietuvą pateikiama informacija yra netiksli, klaidinanti arba akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės. Tendencingai pateikiant faktus Lietuva smerkiama už įvairius žodžio ir spaudos laisvės apribojimus, nepagrįstai kaltinama tautinių mažumų teisių pažeidimais švietimo srityje bei draudimu Prezidento rinkimuose savo kandidatūrą teikti ne lietuvių kilmės asmenims. Susidaro įspūdis, kad pažymoje žmogaus teisių klausimai politizuoti ir pateikiamas iškreiptas situacijos vertinimas.
O. Jusio ir ambasados atstovo susitikime taip pat aptartas Rusijos kandidatavimas į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą 2017–2019 m. kadencijai.
Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje 2014–2016 metų laikotarpiui jau prasidėjo. Tuo atveju, jei Rusija bus išrinkta ir 2016 m. vyksiančių rinkimų metu, šalis narystę pratęstų kitam trejų metų laikotarpiui, t.y. 2017–2019 metams.
JT Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 narės. Iš Europos Sąjungos valstybių narių JT Žmogaus teisių tarybos narėmis šiuo metu yra 8 valstybės: Austrija, Čekija, Estija, Rumunija, Italija, Airija, Vokietija ir Prancūzija. Lietuva nėra tarybos narė ir jos veikloje dalyvauja kaip stebėtoja.