Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį teigė, kad demokratiškai įvykusius parlamento rinkimus „reikėtų vertinti kaip Gruzijos visuomenės didelį laimėjimą“.
„Mes pasirengę bendrauti su demokratiškai išrinkta Gruzijos valdžia, ypač didelį dėmesį toliau skiriant Gruzijos europinės ir euroatlantinės integracijos siekių paramai. Mes – Lietuva – tą darėme visada ir toliau lygiai tą patį darysime. Tikiuosi, kad vakarietiškas Gruzijos užsienio politikos kursas tikrai nepasikeis ir Gruzija toliau sieks narystės tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO“, – interviu Žinių radijui sakė I.Degutienė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad kol kas per anksti sakyti, ar rinkimus laimėjęs milijardierius Bidzina Ivanišvilis labiau orientuosis į Rusiją.
„Tai paaiškėtų tik konkrečiai dirbant, jeigu jis suformuotų Vyriausybę. Galime prisiminti, jog panašiai buvo prognozuojama Ukrainos politika po pastarųjų prezidento rinkimų – buvo manoma, kad dabartinis prezidentas tiesiog orientuosis į bendradarbiavimą su Rusija, tačiau tas neįvyko. Matome tam tikrą balansavimo politiką tarp Vakarų ir Rusijos Ukrainos atveju. Tad neatmestinas ir toks variantas“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.
Politologo teigimu, Gruzijai išeitų į naudą, jei šalyje susiformuotų stipri pozicija ir opozicija, vyktų normali idėjinė konkurencija.
„Dabartinė Vyriausybė ir prezidentas įgyvendino įspūdingas reformas, ypač ekonominėj srity, bet akivaizdu, kad visuomenė Gruzijoje tebėra smarkiai susipriešinusi ir ne visi turbūt dar jaučia teigiamus šitų reformų rezultatus. Ir tiek ES, tiek JAV, tiek ir Gruzijos kaimynų interesas yra, kad visų pirma būtų tęsiamos pradėtos reformos ir kad politinėje arenoje vyktų normali idėjinė konkurencija“, – sakė R.Vilpišauskas.
Politikos ekspertas Tomas Janeliūnas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad triumfavusio opozicijos lyderio B.Ivanišvilio kapitalo kilmė yra labai susijusi su Rusija.
„Jo interesai galėtų apimti ir santykių su Rusija gerinimą. Juoba kad pati M.Saakašvilio asmenybė traktuojama kaip trukdis glaudesniems Rusijos ir Gruzijos santykiams. Todėl tam tikrų pokyčių Rusijos ir Gruzijos santykiuose gali įvykti“, – BNS sakė VU TSPMI dėstytojas T.Janeliūnas.
Pasak politologo, gali iškilti Vakarų pasitikėjimo Gruzija klausimas, B.Ivanišviliui tapus Vyriausybės vadovu.
„Jeigu bus daugiau flirtuojama su Rusija, tai natūralu, kad Vakarams, nebus didelio noro per jėgą Gruziją stumti į NATO“, – sakė T.Janeliūnas.
Antradienį paskelbus negalutinius rinkimų rezultatus, B.Ivanišvilio vadovaujama opozicinė koalicija „Gruzijos svajonė“ surinko 53,19 proc., o Vieningasis nacionalinis judėjimas – 41,51 proc. rinkėjų balsų.
Tokie duomenys buvo gauti paskelbus proporcinio balsavimo, kuris nulems 77 iš 150 vietų parlamente, rezultatus iš ketvirtadaliui rinkimų apylinkių.
