Kad įsivaizduoja save tik frakcijos Seime seniūnu R.Karbauskis pranešė antrojo rinkimų turo naktį – tada, kai paaiškėjo, kad valstiečiai-žalieji turės didžiausią komandą Seime.
Aš labai džiaugiuosi tais žmonėmis ir jiems, be jokios abejonės, jokio spaudimo nebus daroma, – sako R.Karbauskis.
Tačiau ne vien frakcijos dydis galėjo lemti partijos vadovo sprendimą. Rinkimų naktį paaiškėjo, kad daugiau nei pusė būsimos didžiausios Seimo frakcijos daugiau nepriklauso į Seimą ją atvedusiai politinei partijai.
Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktose anketose jokiai partijai nepriklausantys nurodo Aurelijus Veryga, Povilas Urbšys, Eugenijus Jovaiša, Stasys Jakeliūnas, Vytautas Bakas, Guoda Burokienė, Valerijus Simulikas, Mindaugas Puidokas, Dovilė Šakalienė, Stasys Tumėnas, Virginijus Sinkevičius, Aušra Papirtienė, Lauras Stacevičius, Gediminas Vasiliauskas, Algimantas Kirkutis, Arūnas Gumuliauskas, Kęstutis Bacvinka, Zenonas Streikus, Virgilijus Poderys, Asta Kubilienė, Justas Džiugelis, Agnė Širinskienė, Vida Ačienė ir Bronislovas Matelis.
Greta Kildišienė ir Rūta Miliūtė VRK taip pat nenurodo esančios LVŽS narės, nors partijos tinklalapyje G.Kildišienė vadinama Panevėžio skyriaus pirmininke, o R.Miliūtė nurodo dirbantis partijos veiklos koordinatore.
Robertas Šarknickas VRK nurodo iki 2016 m. sausio priklausęs Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, iš šios partijos atėjusi ir Levutė Staniuvienė. Egidijus Vareikis taip pat anksčiau buvo konservatorius, tačiau VRK anketoje to nenurodo.
Alfredas Nausėda ir Laimutė Matkevičienė skelbia anksčiau priklausę Lietuvos socialdemokratų partijai.
Visi šie naujieji parlamentarai taip pat nurodo nepriklausantys LVŽS.
S.Skvernelis renkasi kaip žmoną
LVŽS nepriklauso ir šią politinę jėgą į pergalę rinkimuose atvedęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų kandidatų sąrašo lyderis, buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Jis neslepia į valstiečius nestojantis dėl to, kad po pusmečio nereikėtų perbėgti į kitą partiją.
„Aš nesu partijos narys. Nesiruošiu būti jokios partijos narys. Jungiuosi prie daugelio kitų žmonių, kurie yra savo srities profesionalai. Kuriems šiandien vienintelė galimybė dalyvauti politikoje yra atrasti žmones, kurie vadovaujasi tam tikromis vertybėmis“, – dar pavasarį aiškino S.Skvernelis.
Dabar jis jau kiek nuosaikesnis ir sako į partiją stosiantis tada, kai bus visiškai tikras, jog po pusmečio nesinorės perbėgti į kitą.
Svarbiausia, kad eidami į rinkimus mes buvome aiškiai pasakę vienas kitam, kad tai vertybinis pasirinkimas ir tai daug stipriau nei partinis bilietas.
„Tas žingsnis bus tuomet, kai mes pradėsime pateisinti žmonių lūkesčius“, – antrojo rinkimų turo naktį 15min teigė S.Skvernelis.
Panašiai elgiasi ir kiti su valstiečiais-žaliaisiais į Seimą išrinkti nepartiniai. Ir R.Karbauskis sako neketinantis jų versti priimti sprendimus.
„Jeigu būtų visuomeniniams komitetams leidę dalyvauti rinkimuose, tai būtų įvykę kažkas panašaus, tik dabar jie būtų ne šitoj frakcijoj, o gal būtų kokia nors visuomeninių komitetų koalicija ar kas nors panašaus. Nemanau, kad šie žmonės kuo nors skiriasi nuo tų, kurie turi partinius bilietus.
Svarbiausia, kad eidami į rinkimus mes buvome aiškiai pasakę vienas kitam, kad tai vertybinis pasirinkimas ir tai daug stipriau nei partinis bilietas. Aš labai džiaugiuosi tais žmonėmis ir jiems, be jokios abejonės, jokio spaudimo nebus daroma. Jeigu kuris nors nuspręs stoti į partiją, mes tai labai pasveikinsime, bet tai jokiu būdu nėra jokia sąlyga ar vizija“, – teigė R.Karbauskis.
Išgelbės R.Karbauskio talentas valdyti?
Politologas Liutauras Gudžinskas 15min teigė, kad tokia fragmentuota frakcija tikrai bus sunkiai valdoma.
„Ši politinė jėga, kuri dabar bus pagrindinė šalyje, iki šiol nėra labai aiškiai įtvirtinusi savo struktūros. Plius, reikia turėti minty, kad apskritai partijos Lietuvoje dažnai skyla. Tai yra bendra tendencija, kurią matome beveik per kiekvienus Seimo rinkimus. Taip buvo 2004-aisiais, kai Darbo partija laimėjo rinkimus ir netrukus atskilo Pilietinės demokratijos partija su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu priešakyje, 2008 m. buvo Tautos prisikėlimo partija, kuri taip pat subyrėjo, po 2012-ųjų „Drąsos kelias“ irgi išsilakstė. Taigi mūsų partinė disciplina nėra labai stipri ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga čia nėra jokia išimtis“, – teigė politologas.
Pasak jo, tai, jog didžioji dalis pagal partijos sąrašą išrinktų Seimo narių nepriklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijai, lėmė šios politinės jėgos vadovo R.Karbauskio sprendimą nesiekti jokio posto ir rinktis tik frakcijos seniūno poziciją.
„Suvaldyti tuos frakcijos narius bus labai rimtas uždavinys. Tačiau nepamirškime, kad R.Karbauskis turi vadybinių talentų. Jis tikrai moka kurti struktūras ir jam gali pavykti. Tam jis turi mokytis ir iš Darbo partijos klaidų, nes Viktoras Uspaskichas irgi mokėjo kurti struktūras, valdyti ir jo dėka Darbo partija pranoko tam tikras prognozes ir išliko per tris kadencijas, kol jos nesuvalgė korupcijos problemos ir skandalai. Tokį rezultatą valstiečiams pakartoti bus sunku, bet įmanoma“, – teigė politologas.
Pasak L.Gudžinsko, R.Karbauskis nuo pat pradžių bandys spausti frakcijos narius stoti į partiją. Taip pat apsispręsti, matyt, bus verčiamas ir S.Skvernelis, be kurio partija nebūtų gavusi tiek vietų, kiek gavo.
„Tikimybė, kad frakcija skils, yra didelė, tačiau bent jau pradžioje galia vienys. Jei vėliau kils didesnių iššūkių arba kadencija eis į pabaigą, o partijos populiarumas kris, tai tikrai atsiras įvairių išcentrinių jėgų ir tada gali būti išsilakstymų. Sakyčiau, kad tai realiausia antroje kadencijos pusėje“, – teigė pašnekovas.
Politologas skaičiavo, kad tiek daug nepartinių su partijos sąrašu į Seimą yra išrenkami pirmą kartą Lietuvos istorijoje.
„Tai liudija labai rimtas demokratijos kokybės Lietuvoje problemas. Pagrindinės politinės partijos, nepaisant valstybės pasiekimų, ekonomikos augimo, integracijos į Vakarus, nesugebėjo įtikinti daugumos šalies piliečių, kad valstybė vystosi gera linkme. Galima būtų daryti prielaidas, kad tokie klausimai, kaip nelygybė, politinė korupcija, skurdas, yra įsipykusios didelei visuomenės daliai. Dalis išvis neina balsuoti, labai nemaža dalis atėjusių balsuoti gadina biuletenius, o likę pasinaudoja šiuo atveju labai gera pasitaikiusia proga atsiskaityti tiek su konservatoriais, tiek su socialdemokratais balsuojant už naują politinę jėgą“, – aiškino L.Gudžinskas.
Jei valstiečiams-žaliesiems nepavyks pateisinti lūkesčių ir įsitvirtinti politiniame žemėlapyje, per kitus rinkimus pasekmės gali būti dar liūdnesnės, tačiau kol kas politologas mano, kad valstiečiai-žalieji turi nemažai šansų įsitvirtinti politinėje sistemoje.
„Tokios agrarinės-centro partijos Šiaurės šalyse yra populiarios. Jei mes vystomės daugiau ar mažiau į tą pusę, tai tokios jėgos iškilimas yra logiškas“, – sakė jis.
