Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos verslo konfederacija: referendumas dėl žemės – grėsmė visam šalies ūkiui

 Protestuotojai prie vyriausiosios rinkimų komisijos pastato.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Protestuotojai prie vyriausiosios rinkimų komisijos pastato.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje nerimstant aistroms dėl referendumo iniciatyvos, kuria siekiama pakeisti su žemės pardavimu susijusius Konstitucijos straipsnius, verslo atstovai prašo politikų ir visuomenės daug atsakingiau vertinti panašias idėjas, kadangi jos stabdytų investicijas, sukeltų teisinių problemų ir turėtų skaudžių ekonominių padarinių visam šalies ūkiui.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) Lietuvos Vyriausybei, Seimui, politinėms partijoms išplatino dokumentą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl iniciatyvos drausti parduoti žemę užsieniečiams bei pabrėžiama būtinybė laikytis tarptautinių įsipareigojimų.

Referendumo organizatoriai siekia nustatyti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, numatyti, kad tik referendumu būtų sprendžiama dėl valstybinės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo. Referendumo formuluotėje kalbama apie visą, o ne tik žemės ūkio veiklai naudojamą žemę, t.y. ir tą privačią žemę, kuri yra po pastatais, fabrikais, kitais juridiniams asmenis priklausančiais objektais.

Taigi, priėmus tokį nutarimą įmonės, organizacijos, bet kokie juridiniai asmenys nebegalėtų turėti žemės. Įsigaliojus draudimams, žemę ant kurios stovi įmonės pastatai, įmonės galėtų valdyti tik nuomos pagrindais.

Stabdys verslo plėtrą

Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, tokia praktika sukurs pavojingą teisinį netikrumą, stabdys verslo plėtrą, negatyviai nuteiks Lietuvoje ketinančias investuoti įmones bei mažins Lietuvos galimybes konkuruojant su kaimyninėmis šalimis dėl investicijų.

Visiškai uždraudus žemės pardavimą užsieniečiams būtų iškreipta verslo aplinka, o ypač žemės rinka, – sako V.Sutkus.

„Visiškai uždraudus žemės pardavimą užsieniečiams būtų iškreipta verslo aplinka, o ypač žemės rinka. Iškart po įstatymų pakeitimo žemė būtų pardavinėjama ne pagal rinkos kainą, todėl bendrovės patirtų didelių nuostolių, o teismus pasiektų šimtai skundų. Tokia situacija sukurtų prielaidas susiformuoti keliems didiesiems žemvaldžiams, kurie pusvelčiui įsigytų didelius žemės plotus“,- – sakė LVK vadovas.

Akivaizdu, kad tokie politiniai sprendimai pažeistų esamų žemės savininkų – juridinių asmenų teisę į nuosavybės neliečiamumą, o kartu būtų nepakeliama finansinė našta Lietuvos valstybei.

Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei ypač ribotus Lietuvos finansinius išteklius, žemės, esančios visoje Lietuvos teritorijoje, išpirkimas iš juridinių asmenų ir užsienio subjektų būtų neįmanomas ir praktiškai neįgyvendinamas. Šiandien valdžiai sunku biudžete rasti lėšų kompensuoti pensijas ir kitas išmokas, todėl nederėtų užsikrauti naujos naštos.

Gresia milžiniška bauda

Pasak advokatų kontoros LAWIN partnerės Dovilės Burgienės, įstatymų pakeitimai, kurie prieštarauja ES teisei, gali Lietuvai brangiai kainuoti: „Už pažeidimus ir teisės aktų nesilaikymą Europos Sąjunga Lietuvai gali skirti piniginę baudą, kuri yra nuo 2549 iki 153 tūkst. litų per dieną. Taip pat ES narės galėtų apriboti Lietuvos balsavimo teisę ES taryboje sprendžiant mūsų šaliai svarbius klausimus, įskaitant ir klausimus dėl išmokų ūkininkams, kurie dirba žemę. Taigi dėl šių naujų neatsakingų iniciatyvų galime prarasti tai, kas jų verslui šiuo metu svarbiausia“.

Toks reguliavimas, neapibrėžiant, kokie ištekliai yra laikytini valstybinės ir bendruomeninės svarbos, visiškai sustabdytų bet kokių gamtos išteklių, būtinų verslui vykdyti, išgavimą ir lemtų ne tik gamtinius išteklius išgaunančių įmonių bankrotą, bet ir neapskaičiuojamo dydžio nuostolius vartotojams.

Verslo organizacijos išplatintame dokumente reiškiamas susirūpinimas ir dėl gamtos išteklių naudojimo ribojimo.

„Toks reguliavimas, neapibrėžiant, kokie ištekliai yra laikytini valstybinės ir bendruomeninės svarbos, visiškai sustabdytų bet kokių gamtos išteklių, būtinų verslui vykdyti, išgavimą ir lemtų ne tik gamtinius išteklius išgaunančių įmonių bankrotą, bet ir neapskaičiuojamo dydžio nuostolius vartotojams“,- – sakė LVK prezidentas V.Sutkus.

Daugelyje šalių apribojimų nėra

Pasak jo, kitose ES šalyse draudimai įsigyti žemę užsieniečiams taikomi tik įstatymu ir tik žemės ūkio paskirties žemei bei išskirtiniais atvejais. Pvz., Vokietijoje ar Austrijoje tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys iš užsienio gali įsigyti žemę gavę tam tikros institucijos leidimą, jei jie tą žemę ketina dirbti. Daugumoje šalių nėra nei draudimo asmenims, nei perkamos žemės kiekiui, bet yra svarbiausias dalykas – reikalavimas ją naudoti žemės ūkio veiklai.

Panašių įstatymų pakeitimų projektus įvairūs politikai yra įregistravę Seime. Šiuose projektuose siūloma numatyti galimybę įsigyti žemę užsieniečiams ir Lietuvos žemės ūkio verslininkams tik gavus specialios savivaldybės komisijos leidimą  žemę įsigyti tik tose savivaldybėse, kuriose yra registruota įmonės buveinė ar reziduoja žmogus. Taip pat svarstoma galimybė leisti įsigyti žemę papildomai ir aplinkinėse savivaldybėse, kurios ribojasi su registracijos vieta. Įstatymų pakeitimų projektuose numatoma, kad žemės savininkai mažiausiai 10 metų negalėtų perleisti įsigytos žemės kitam pirkėjui.

Teisė riboti žemės pirkimą užsieniečiams buvo suteikta toms ES narėms, kurios prie jos prisijungė 2004 m. ir vėliau. Be Lietuvos, tokiomis šalimis yra Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija bei Rumunija.

Lietuvoje pereinamasis laikotarpis dėl draudimo žemę įsigyti užsieniečiams baigsis šiais metais.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min